Yra tam tikrų dalykų gyvenime, kurie laikomi klasika. Kostiumas, laikrodis, batai, automobilis, cigaras… ir, žinoma, martinis. Kai tik išgirsti šį žodį, prieš akis iš karto iškyla vaizdas – krištolinė taurė, keli ledo gabaliukai, alyvuogė ar citrinos žievelė ir tas ypatingas skaidrus skystis, kuris atrodo paprastai, bet už savęs slepia visą istoriją, charakterį ir netgi kultūrą. Martinis dažnai vadinamas džentelmenų kokteiliu. Ir ne be reikalo. Jis visada buvo šiek tiek daugiau nei tik gėrimas. Tai stilius, tam tikra gyvenimo filosofija, savotiška žinutė aplinkiniams. Jei laikai rankoje martini taurę, atrodai taip, lyg viskas būtų savo vietoje – nuo drabužių iki minčių. Bet kaip atsitiko, kad šis kokteilis tapo tikru džentelmenų simboliu?
Martinio istorija prasideda dar XIX amžiaus viduryje Amerikoje. Tiksliai pasakyti, kas ir kada pirmas sumaišė martini, niekas negali, yra daug versijų, legendų ir pasakojimų. Vieni sako, kad kokteilis gimė Kalifornijoje, Martine miestelyje, kur aukso ieškotojai užsisakydavo stiprų gėrimą, norėdami atsigauti po sunkių dienų. Kiti teigia, kad martinis atsirado Niujorke, prabangiame bare, kur barmenai eksperimentavo su džinu ir vermutu. Dar kiti mini italų vermuto gamintoją Martini & Rossi, kurio pavadinimas ir prilipo kokteiliui. Kaip ten bebūtų, kokteilis greitai tapo mėgstamas visoje Amerikoje, o paskui ir Europoje. Bet pats įdomiausias dalykas – kaip jis iš paprasto gėrimo tapo džentelmenų simboliu. Čia labai daug padarė kultūra ir kinas. Pirmiausia reikia paminėti, kad martinis visada buvo mėgstamas tų, kurie norėjo atrodyti elegantiškai. Skirtingai nuo kitų kokteilių, martinis yra skaidrus, subtilus, šiek tiek paslaptingas. Jame nėra ryškių spalvų ar saldžių vaisių, kurie traukia akį. Čia minimalizmas, tikras mažiau yra daugiau. Tai tarsi juodas smokingas tarp gėrimų. O tada atėjo Jamesas Bondas. Legendinis agentas 007 visame pasaulyje išgarsino martini. Tas garsusis posakis shaken, not stirred („plaktas, ne maišytas“) tapo kultine fraze. Nors tikrieji martinio mėgėjai kartais šypteli, klasikinis martinis turėtų būti maišomas, o ne plakamas, bet faktas lieka faktu: Bondo dėka martinis tapo vyriškumo, pasitikėjimo savimi ir elegancijos simboliu. Kai Bondas laikė rankoje martini taurę, jis atrodė kaip žmogus, kuris viską kontroliuoja. Ir daugelis vyrų, sėdėdami bare, norėjo bent akimirkai pasijusti taip, kaip jis.
Įdomu tai, kad martinis yra vienas iš tų gėrimų, kuris turi daugybę variacijų, bet klasika visada išlieka klasika. Yra Dirty Martini su alyvuogių sūrymu, yra Vesper Martini, kurį gėrė pats Jamesas Bondas, yra net saldesni martinio variantai su įvairiais priedais. Bet tikras džentelmenas dažniausiai renkasi klasikinį – sausą martini su džinu ir vermutu, papuoštą alyvuoge. Kodėl? Nes čia viskas paprasta, aišku ir elegantiška. Be perteklinių detalių. Martinio populiarumą galima paaiškinti ir dar vienu aspektu. Tai gėrimas, kuris turi labai aiškią kultūrinę žinutę. Jei sėdi prie baro su kokteiliu, kuris ryškiai žalias ar rožinis, atrodai labiau linksmybių ieškotojas. Bet jei laikai martini taurę – signalizuoji, kad esi žmogus, kuris žino ko nori, kuris renkasi ne pagal madas, o pagal skonį. Tai subtilus, bet labai stiprus įvaizdžio elementas. Galima sakyti, kad martinis yra tam tikra vyriškumo metafora. Jis stiprus, bet kartu elegantiškas. Jis paprastas, bet tuo pačiu labai išraiškingas. Jis reikalauja drąsos, nes ne kiekvienas mėgsta sausą, kartoką skonį. Bet tie, kurie pamėgsta, dažniausiai lieka ištikimi jam visam gyvenimui.
Ir vis dėlto būtų klaida manyti, kad martinis skirtas tik vyrams. Moterims jis taip pat labai tinka. Daug garsių aktorių ir dainininkių mėgo šį gėrimą. Pavyzdžiui, Marilyn Monroe yra pasirodžiusi su martini taurėmis rankose, o 9-ajame dešimtmetyje moterys vis dažniau rinkosi šį gėrimą kaip išskirtinumo ženklą. Tačiau dėl istorinių priežasčių, dėl kino įtakos ir dėl jo ypatingo įvaizdžio, martinis labiausiai įsitvirtino kaip džentelmenų gėrimas. Taigi, kodėl martinis laikomas džentelmenų kokteiliu? Todėl, kad jis sujungia kelis dalykus – eleganciją, charakterį, istoriją ir kultūrą. Tai gėrimas, kuris kalba pats už save. Jei laikai rankoje martini, tau nereikia daug kalbėti. Taurė jau viską pasako už tave. Ir galbūt būtent čia slypi jo tikroji paslaptis. Nes martinis yra ne tik gėrimas. Tai gyvenimo būdas.