Firestone Walker: geriausia alaus darykla Amerikoje

    Dar visai neseniai Amerikos alaus rinkoje dominavo itin stambios kompanijos, gaminusios pigų ir beskonį alų. Puiki šių firmų rinkodara joms leisdavo pasiekti didžiulių pardavimų apimčių, tačiau pati alaus kokybė likdavo antrame plane. Jeigu Europoje aludariai stengdavosi neapvilti savo verdamo alaus gerbėjų ir itin dėmesingai rūpindavosi alaus kokybe, tai Amerikoje svarbiausia buvo verslas, o kokiu alumi užgėrinėti BigMakus – ne taip ir svarbu. Po „Didžiosios depresijos“ situacija dar labiau pablogėjo - daugelis mažų alaus daryklų, virusių gan neblogą alų, bankrutavo ir masiškai užsidarinėjo. Visi šie įvykiai Europoje ilgam suformavo nuomonę jog amerikietiškas alus, tai pigus, beskonis ir nekokybiškas produktas.

    Situacija ėmė keistis tik XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje, o konkrečiau 1965 metais, kai nedidelę ir beveik bankrutavusią Anchor Brewing įmonę nusipirko Frederick Fritz Louis Meyteg III. Būtent jis ir tapo ta pirmąja kregždute kuri išdrįso savo verslą statyti ne ant mažos kainos, o ant alaus kokybės. Daugelio nuostabai tai pasiteisino ir reikalai pajudėjo. Septintojo dešimtmečio pabaigoje atsirado dar viena panaši alaus darykla – New Albion Brewing, po to dar viena, kol pagaliau devintojo dešimtmečio pradžioje įvyko tikras sprogimas ir naujos mini alaus daryklos pasipylė kaip grybai po lietaus. Prie šio atgimimo stipriai prisidėjo ir investuotojai, kurie pajautę didžiulį šios pramonės šakos potencialą nukreipė savo pinigų srautus į šią sritį. Per keletą metų(1993-1997) Amerikoje atsirado keli šimtai naujų alaus mini daryklų. Reikia pripažinti jog tik nedaugelis iš šių daryklų tapo sėkmingo verslo pavyzdžiu, daugelis taip ir nepasiekė norimų rezultatų. Kaip pagrindinę nesėkmės priežastį daugelis ekspertų įvardija entuziazmo aludarystei stoką ir per stiprią trauką pinigams. Vis dėl to šis aludarystės bumas privertė sukrusti tuo metu dominavusius galingus(Miller, Anheuser-Busch, Coors) koncernus ir amerikietiško alaus skonis palengva ėmė gerėti.

    Ir štai šio bumo metu gimė dar vienas perliukas, dar vienas aludarystės industrijos garvežys: Firestone Walker Brewing. 1996 metais firmą įkūrė Adamas Firestounas su savo švogeriu(sesers vyru) Deividu Walkeriu. Pinigus naujam verslui jie gavo iš Adamo tėvo, žymaus politiko ir didžiausio JAV padangų gamintojo Anthony Firestouno. Šiam žmogui priklauso Firestone Tire and Rubber Company, tad lėšų trūkumu pradedantieji alaus verslininkai nesiskundė. Tačiau šiame versle vien su pinigais toli nenuvažiuosi, aplinkui buvo pilna pavyzdžių kaip žlunga naujosios daryklos jei neturi užsispyrimo, entuziazmo ir šviežių idėjų. Užsispyrimo ir entuziazmo Adamui su Deividu netrūko, o viena iš įdomesnių idėjų buvo alaus fermentacija ąžuolinėse statinėse.

    Kadangi Firestounų šeima jau keturiasdešimt metų užsiiminėja vyno verslu, tai apie produktų fermentaciją ir saugojimą žinojo daug geriau nei bet kuris kitas aludaris. Būtent vyno versle įgyti įgūdžiai padėjo sukurti unikalaus skonio alų – Firestone Pale Ale. Šviežias, stipriai išreikštas apynių skonis per keletą mėnesių užkariavo dešimčių tūkstančių gurmanų širdis. Pradžioj alus buvo tiekiamas tik Paso Robleso, miestelio kuriame stovi gamykla restoranams, vėliau, išbandžius naująjį alų vietinėje rinkoje, buvo pradėtos derybos su visais Kalifornijos stambesniais platintojais. Miestelyje buvo geležinkelis, o ir autostrada netoliese ėjo, atrodytų sunkumų su platinimu neturėjo kilti, ir visgi jų buvo. Stambieji koncernai(Miller, Anheuser-Bush) nenorėjo papildomos konkurencijos ir stengdavosi įsigyti perspektyvias alaus daryklas, o jei nepavykdavo - pasistengdavo jas sužlugdyti arba bent jau siekdavo kad jų produkcija neišplistų už valstijos ribų. Be to Deividas su Adamu principingai nenorėjo pasterizuoti savo produkto, o tokiu atveju labai sutrumpėja alaus galiojimo laikas, tuo pačiu ir transportavimo galimybės.  Didieji prekybos centrai nenorėjo tokio alaus, kuris be visa ko buvo dar ir nepigus. Tad per metus laiko Firestone Pale Ale geografija visai nepakito – apsiribojo tik gimtuoju miesteliu.

    Gelbėjo tik tai, jog restoranai ir barai siekdami įgyti pastovių klientų, norėjo tik geriausio alaus, o Firestone Walker verdamas alus kaip tik toks ir buvo. Be to, kaip tik tuo metu JAV pradėjo populiarėti „alaus turizmas“. Kai kurie iš tokių alaus turistų, išgirdę apie skanų „vyno“ alų, užsukdavo ir į Paso Robles pabandyti garsiojo alaus. O vėliau apie nuostabų alų pasakodavo savo draugams, kurie atsiradus galimybei taip pat skubėdavo išbandyti išgirtąjį alų... Taip Firestone alaus markės šlovė ir augo, be jokių didesnių išlaidų reklamai.

    Per dešimt pirmųjų metų kompanijai taip ir nepavyko išlysti iš gimtosios Kalifornijos ribų. Ir netgi dabar 80% Firestone alaus parduodama tiktai trijose valstijose, 100 mylių spinduliu nuo savo gimtojo lopšio. Tačiau tai netrukdo laimėti „geriausios alaus daryklos“ vardą(savo kategorijoje) jau kelintus metus iš eilės.

    Tęsinį apie Firestone Walker Brewing, apie joje vykstančius procesus ir kas leidžia sukurti tokį skanų alų skaitykite sekančioje dalyje.