Brendo populiarumas – tai
toks dalykas už kurį tokios kompanijos kaip Ford ar Coca Cola pakloja šimtus
milijonų dolerių, o čia teigiamas imidžas atėjo iškart, savaime. Tipo čia jums
ne bedvasės metalinės mašinos, mūsų aluje surinktas visų prieš tai statinėse buvusių
gėrimų skonis, jis gyvas! Žodžiu, Firestone Walker sėkmė, žinant jo kūrėjų
entuziazmą buvo nulemta. Tačiau niekas nesitikėjo jog ji gali pasiekti tokių
aukštumų: 2004, 2006 ir 2010 metais iš vadinamosios alaus olimpiados(World Beer
Cup) parsivežti aukso medaliai. Ir čia tik olimpiadoje iškovoti medaliai, o kur
dar kelios dešimtys Didžiojo Amerikos alaus festivalio apdovanojimų, krūva
prizų iš kasmetinės Kalifornijos mugės California State Fair, žurnalo Men‘s
Journal pripažinimas geriausiu JAV alumi. Jokia kita Amerikos alaus darykla
nėra pasiekusi tokio pripažinimo. O paslaptis paprasta – originalus ir
sėkmingas alaus skonis.
Tokių kokybiško alaus mini
daryklų sėkmė negalėjo neatsispindėti bendroje šalies rinkoje. Nedidelių,
privačių alaus mini daryklėlių skaičius nenumaldomai augo ir vis daugiau vartotojų atrasdavo kokybišką
alų. Skaičiai kalba patys už save: 1999 metais Amerikoje buvo parduodama apie
250 mln. barelių alaus ir tik du procentus nuo šio skaičiaus sudarė tikrai
kokybiškas alus. O jau po dešimties metų, 2009 metais, šis skaičius išaugo iki
4,3% nuo 238 mln.
barelių parduoto alaus. Tokiu būdu, per dešimt metų, kokybiško alaus fanų
skaičius išaugo dvigubai. Bet ir čia dar ne riba, asociacijos, vienijančios
mažąsias Amerikos alaus daryklas, tikslas – 10%. Tęsiant mintį apie skaičius, reikėtų
paminėti, jog 2009 metais šios mini daryklos bendrai uždirbo apie 6,98 mlrd.
dolerių ir kaip suprantat nemaža šio uždarbio dalis įkrito į Firestone Walker
kišenę.
2002 metais Firestone Walker
įsigijo dar vieną alaus daryklą ir tokiu būdu stipriai padidino savo gamybos
pajėgumus. Kai kurios alaus rūšys buvo netgi pradėtos pilstyti į Amerikoje
labai populiarias skardines ir tai kompanijai leido netgi šiek tiek padidinti
savo įtakos zoną. Tačiau tam, kad pajausti ir įvertinti tikrąjį kompanijos
verdamo alaus skonį, reikia važiuoti į gamyklą arba bent jau į šalia esančius
pabus ir barus. Čia alaus jums įpils tiesiai iš ąžuolinių statinių. Pati
kompanija visais įmanomais būdais stengiasi skatinti tokį kokybiško alaus
turizmą: tereikia užsukti pas juos į daryklą ir čia jūs būsite maloniai
sutiktas, pavaišintas puikiame restorane, pavedžiotas po gamyklą bei įspūdingus
jos rūsius. Tik pačioje gamykloje jūs turėsite progą paragauti tokių unikalių
alaus rūšių kaip Velvet Merkin, Goog Foot, Bravo, Helldorado ir Sticky Monkey.
Šis alus daug brangesnis nei mums įprastas alus, tačiau jei jūs tikras gero
alaus gerbėjas – paragauti jo būtina.
Viena iš svarbiausių Firestone
Walker sėkmės paslapčių – aukščiausios kokybės ingradientai. Šiam reikalui
kompanija skiria ypatingą dėmesį ir visus komponentus, išskyrus galbūt tik
vandenį, specialiai užsisakinėja Europoje. Suprantama jog tai stipriai kilsteli
galutinio produkto kainą, bet Firestone Walker tai nejaudina – svarbiausia
kokybė, o vartotojai tai įvertins. Tiesa, porą alaus rūšių verdama ir iš
amerikietiškų apynių(Union Jack, Pale 31),
tačiau jos nepriskiriamos prie Firestone Walker verdamo alaus elito.
Na ką gi, mūsų trumpa
kokybiškiausio amerikietiško alaus apžvalgėlė baigiasi... Belieka tik
Adamui su Deividu palinkėti sėkmės ir tikėtis
jog jų verdamas alus visada išliks toks geras!