Viskis. Vartojimo kultūra

  Viskis – savarankiškas gėrimas, puikiai tinkantis gerti tiek atskirai, tiek ir dalyvauti meniu kompozicijoje. Geriamas ir kaip aperityvas(apetito sužadinimui prieš valgymą), ir kaip dižestyvas(geriamas pavalgius), o dažniausia tiesiog maloniam laiko praleidimui. Viskiu nereikėtų piktnaudžiauti ir per dažnai pilstyti į taures, tinkamiausias laiko tarpas taurių papildymui būtų kas pusę ar daugiau valandos. Tai susiję ne tik su tuo jog viskis pakankamai stiprus gėrimas ir juo piktnaudžiauti nereikėtų, bet ir dėl to jog gėrimas pasižymi stipriu skoniu bei aromatu. O tai jį daro atskiru meniu elementu. Pertraukose tarp viskio vartojimo galima pasimėgauti užkandžiais ar lengvomis salotomis, taip pat pažaisti kortomis, šachmatais arba tiesiog pabendrauti su svečiais.

    Paprastai viskis geriamas be jokių tostų, šis gėrimas nėra skirtas kokių nors švenčių ar įvykių pažymėjimui. Juo reikėtų mėgautis kaip atskira skonine vertybe, kitaip neverta gaišti laiko ar leisti savo pinigų. Ant stalo viskis patiekiamas butelyje ir tik po to atidaromas bei išpilstomas po taures. Prieš atidarant butelį reikėtų švelniai supurtyti. Išpilstytą į taures gėrimą nereikėtų iš karto pulti gerti, palaikykit rankoj, sušildykite, pasigrožėkit spalva, pajauskit išsiskleidusį aromatą ir tik po to paragaukit. Priimtiniausia tara – skaidrios, storo dugno taurės, kurių paprastumas ir elegancija tik pabrėžia viskio privalumus.

    Viskis priklauso stiprių alkoholinių gėrimų kategorijai ir gali būti skiedžiamas vandeniu. Iš vienos pusės tai gali būti daroma norint sušvelninti skonį ir sumažinti gėrimo stiprumą, iš kitos – vanduo „atidaro“ viskį išlaisvindama skraidančiąsias aromatines gėrimo daleles. Viskio atskiedimo laipsnis labai priklauso nuo individualių kiekvieno vartotojo pomėgių, optimaliai vandens kiekis gali sudaryti nuo ketvirčio iki pusės viskio kiekio. Iš dalies tai priklauso ir nuo pradinio viskio stiprumo. Maišyti viskį su kitais gėrimais, tiek alkoholiniais, tiek neturinčiais alkoholio(pvz.: kola), taip pat nerekomenduojama. Jei norite pajausti tikrąjį viskio skonį, nerekomenduojama į viskį dėti citrinos ar kitokių stipriai aromatizuojančių elementų. Negalima gerti per šiaudelį ar vienu mauku, reikėtų ragauti neskubant, mažais gurkšneliais, mėgaujantis kiekvienu gurkšneliu. Viskio aromato nereikėtų permušti kokiais nors kitais stipriais kvapais: nestatykit ant vaišių stalo gėlių, aromatinių žvakių ar kitokių stipriai aromatizuojančių daiktų.

    Pagrindinė problema renkantis ir vartojant viskį, tai pavojus įsigyti padirbtą produktą. Surogatinis gėrimas ne tik neatneš jokio malonumo, bet jis gali būti netgi pavojingas gyvybei. Juk gaminant tokį „viskį“ gali būti panaudoti uždrausti arba nekokybiški ingradientai, o pats alkoholinis gėrimas pagamintas iš alkoholio pramonės atliekų. Kokybiškas viskis, kaip taisyklė, daromas iš geriausių ingradientų, pereina net kelias filtracijas ir tai atsispindi jo skonyje bei kokybėje. Taigi mes išdrysime duoti jums kelis patarimus kaip atskirti kokybišką viskį nuo surogatinio:

·         Atidžiai perskaitykite etiketę, jokių sintetinių priedų kokybiškame viskyje būti negali.

·         Įvertinkite spalvą: ji gali varijuoti nuo gintarinės iki tamsiai auksinės, tačiau jokiu būdu negali būti skaidri, ruda, drumzlina ar su nuosėdomis.

·         Atidarius viskis turi kvepėti: turi jaustis vaisių, gėlių ar dūmų kvapas. Jokiu būdu neturi smirdėti spiritu.

·         Apverskit butelį žemyn kamšteliu, nuo dugno turi nuvarvėti vienas didelis lašas, o jei viskis padirbtas – skystis nubėgs butelio sienelėmis.

    Ir pabaigai keletas įdomių faktų apie viskį.

    Ar žinote, jog nepaisant to, kad konjakas ir vynas laikomi prestižiškesniais gėrimas, iš 40 populiariausių stipraus alkoholio markių pasaulyje, net 19 priklauso viskiui?

    Ir gan kuriozinis faktas – stambiausias pasaulyje viskio gamintojas ir vartotojas yra... Indija.