Burbonas atsirado XVIII-XIX
amžių sandūroje, o prie atsiradimo ištakų stovėjo pats Džeikobas Bimas,
garsiosios markės Jim Beam įkūrėjas. Tačiau šios alkoholio rūšies atsiradime
ypatingą ir vieną iš svarbiausių rolių suvaidino vienas paprastas dvasininkas.
Būtent jis, viskio iš kukurūzų gamyboje, pradėjo naudoti apdeginto vidaus
statinaites, kurios nuo to laiko tapo neatsiejama burbono gamybos proceso
dalimi. O 1823 metais daktaras Džeimsas Krou pasiūlė dar vieną naujieną: tam,
kad iš metų į metus burbono skonis išliktų toks pats, jis pasiūlė į naujo
derliaus partiją įpilti nedidelę dalį pernykščio. Vėliau iš šio pasiūlymo
išaugo burbono maišymo technologija, kuri labai plačiai naudojama ir
šiuolaikinio burbono gamyboje.
Į burbono gamybos smulkmenas
ir technologijas šiame pasakojime nesileisime, reikėtų gal tik paminėti jog
tikras burbonas turi būti gaminamas iš žaliavos kurios bent 51% sudaro
kukurūzai, taip pat jog kai kada gamybos metu gautas distiliatas papildomai
filtruojamas medienos anglimi. Gamybos proceso pabaigoje, gautas 60-80 laipsnių
stiprumo skystis išpilstomas į išdegintas statinaites ir paliekamas keletui
metų. Tradiciškai šiose statinėse burbono žaliava išlaikoma nuo 2 iki 4 metų,
nors kai kurioms rūšims daromos ir išimtys. Statinės laikomos specialiose
saugyklose, kuriose oro temperatūra nereguliuojama ir pilnai sutampa su lauko
temperatūra – vasarą karšta, o žiemą šalta.
Burbono skonio tikrai
nesumaišysite su jokio kito gėrimo skoniu, nors aišku daugelis skonio niuansų
priklauso ir nuo tam tikros burbono markės. Klasikinis burbonas yra daug
sunkesnio skonio nei tradicinis škotiškas viskis ir tai nulemia jo sudėtyje
esantys kukurūzai. Jame puikiai jaučiamos saldžios natelės, kurias gėrimui
suteikia ne tik kukurūzai, bet ir nuo ilgo laikymo statinėse gėrimą
praturtinusi karamelė. Daugelis garsių burbono gamintojų, tam kad sukurtų kažką
naujo ir neįprasto, savo gaminamo burbono rūšis praturtina ir įvairiais
priedais bei prieskoniais.
