Tęsiam straipsnių ciklą apie
klasikinius, populiarumo viršūnėje esančius kokteilius. Pirmojoje ir antrojoje
straipsnių ciklo dalyse buvo pristatyti penki, pasaulyje labai gerai žinomi ir
mylimi kokteiliai. Šiandien atėjo dar kelių, garbingą vietą miksologijos
istorijoje užimančių, kokteilių eilė.
Manhattan
Visi populiarūs stiprieji
gėrimai turi savo ambasadorius kokteilių pasaulyje. Džinas turi Martini, tekila
– Margaritą, na o amerikietišką viskį atstovauja įžymusis Manhattan kokteilis.
Žodis „amerikietiškas“ prie viskio buvo paminėtas ne be reikalo, iš visų viskio
tipų, kokteilis Manhattan gaminamas būtent iš amerikietiškojo burbono arba
rye(rugių) viskio.
Manhattan – tai vienas iš pačių
įžymiausių kokteilių. Daugelio ekspertų nuomone, teisingai paruoštą kokteilį
Manhattan, galima statyti į vieną gretą su kokteilių pasaulio ikona – Martini
kokteiliu. Tuo labiau, jog abiejų kokteilių kilmės data labai panaši.
Įdomiausia tai, jog būtent Manhattan, skirtingai nuo Martini, patyrė daug
mažiau intervencijų į savo sudėtį ir mūsų laikus pasiekė praktiškai nepakitęs.
Populiariausia
šio kokteilio atsiradimo istorija pasakoja, kad pono Vinstono Čerčilio motina
1874 metais rengė kviestinius pietus Amerikoje, garsiajame Niujorko klube
Manhattan. Specialiai šiam vakarėliui ir buvo sugalvotas, dabar jau legenda
tapęs, kokteilis iš viskio ir itališko vermuto. Tačiau tai tik graži istorija,
kuriai patvirtinti nėra jokių realių faktų. Aukščiau paminėta puota vyko iš
tikrųjų ir vyko 1874 metų gruodžio 29 dieną. Turint omenyje tai, jog pats
Čerčilis gimė 1874 metų lapkričio 30 dieną Didžiojoje Britanijoje, o plaukti
tais laikais iki Amerikos reikėdavo apie porą savaičių, daro labai neįtikėtinu
faktu tai, jog Vinstono Čerčilio motina galėjo dalyvauti šiame pokylyje. Be to
egzistuoja daugybė įrodymų, kad analogiško pavadinimo ir panašios sudėties
kokteilis rašytiniuose šaltiniuose buvo minimas jau daug anksčiau nei vyko
minėtas pokylis. Nors kita vertus, legendinio kokteilio ryšys su garsiuoju
Niujorko klubu arba bent jau rajonu, labai tikėtinas.
Kokteilis Manhattan turi
tris klasikines variacijas. Recepte saldų vermutą pakeiskite sausu ir gausite
Dry Manhattan, kuris puošiamas citrinos žievelės juostele. O pakeitę tiktai
pusę saldaus vermuto į sausą gausite Perfect Manhattan, kurį priimta puošti
kokteiline vyšnia ir citrinos žievelės juostele kartu. Pats viskio ir vermuto
santykis, kokteilio recepte, gali būti reguliuojamas pagal skonį.
Daiquiri
Tai dar vieno stipriojo
alkoholinio gėrimo vizitinė kortelė – šviesaus(skaidraus) romo. Kokteilio
sudėtis labai lengva – romas, laimas ir cukrus. Tačiau meistriškai paruoštas
šis kokteilis, kaip niekas kitas gerai atskleidžia ir pabrėžia šviesiojo romo
subtilų skonį. Šiai dienai Daiquiri - tai kokteilis iš didelės šeimos. Kaip ir
daugumos populiariausių klasikinių kokteilių atveju, Daiquiri vardas
suteikiamas didelei grupei šviesaus romo pagrindu ruošiamų kokteilių.
Dažniausiai tai įvairūs vaisiniai Daiquiri, kurių prikurta devynios galybės.
Griežtas, elegantiškas ir stiprus klasikinis Daiquiri visiška priešingybė
šiuolaikiniams, ryškiems ir saldiems vaisiniams Daiquiri, kurie labiau primena
ne rimtą kokteilį, o užšaldytus, spalvotus, alkoholinius ledus mergaitėms.
Kokteilio atsiradimo
istorija tradiciškai paini, sudėtinga ir neaiški. Populiariausia legendinio
kokteilio Daiquiri atsiradimo istorija skelbia, jog minėtą kokteilį 1898 metais
sukūrė kažkoks amerikiečių kalnų inžinierius. Kadangi kokteilis buvo sukurtas
dirbant geležies rūdos šachtose pietryčių Kubos miestelyje Daiquiri, tai ir
pavadinimas kilo nuo jo. Kartą, minėtas inžinierius Koksas, priiminėjo svarbius
svečius iš JAV. Vakarop garbūs svečiai užsimanė nusiplauti kelionės dulkes ir
išmesti po burnelę, tačiau šeimininkas nieko, be vietinės gamybos romo Bacardi, daugiau neturėjo. Tada Koksas sumaišė romą, citrinų sultis bei cukrų su kapotu ledu ir
patiekė savo kūrybos gėrimą svečiams. Kaip ši istorija pasiekė mūsų laikus?
Pasirodo inžinierius Koksas rašė dienoraštį, kuriame ir aprašytas minėtas
atvejis bei tikslios gėrimo proporcijos.
Vienok, teisybės dėlei, reiktų paminėti, jog romas, citrina ir cukrus draugauja nuo daug senesnių laikų, nei kalnų inžinieriaus įrašas asmeniniame dienoraštyje. Karališkajame Didžiosios Britanijos jūrų laivyne nuo 1740 metų, kaip puiki priemonė nuo troškulio ir nuobodulio, buvo vartojamas toks pat mišinys. Taip pat galime prisiminti ir seną, nacionalinį kubiečių gėrimą kačančarą, kuris buvo geriausias kareivių ir XIX amžiaus kovotojų už Kubos laisvę draugas. Kačančara buvo daroma iš dviejų dalių romo bei dalies citrinų sulčių. Gėrimu kareiviai ne tik troškulį malšindavo, tačiau naudojo ir kaip skausmą mažinančius vaistus. Žodžiu peršasi išvada, jog šių ingredientų suderinimas nebuvo labai jau novatoriškas, greičiau sena tradicija, o Daiquiri kūrėjas tik tiesiog tinkamai pateikė šį nacionalinį brangakmenį.