Maistas ir vynas: kai vakarienė virsta istorija
Kartais gyvenime būna tokių vakarų, kai viskas susidėlioja tobulai: gera kompanija, ant stalo garuoja skanus maistas, o šalia taurė vyno, kuri viską užbaigia. Ne todėl, kad taip reikia. O todėl, kad taip skanu. Maistas ir vynas tarsi du seni draugai. Vienas be kito dar gali egzistuoti, bet kartu jie visada geresni. Vienas išryškina kito savybes, prideda kažko, ko trūko, arba tiesiog sukuria nuotaiką. Ir tikrai nereikia būti someljė, kad tai suprastum. Pakanka turėti šiek tiek smalsumo ir atvirumo.
Balti prie žuvies, raudoni prie mėsos. Visi tą taisyklę girdėjome. Ir ji, tiesą sakant, dažniausiai veikia. Bet jei ją priimi tai kaip dogmą – prarandi visą smagumą. Nes čia ne matematika. Maistas ir vynas turi charakterius. Vieni aštresni, kiti švelnūs. Vienas išsitaško ant liežuvio kaip ugnis, kitas glosto lėtai, tarsi aksomas. Ir kai tie charakteriai susitinka, prasideda tikras skonio šokis. Rūgštus prie riebaus – maža, bet galinga paslaptis Įsivaizduok: kepta lašiša, šiek tiek sviesto, citrinos žievelė... Ir šalia taurė šalto Sauvignon Blanc. Skonis tiesiog pražysta. Kodėl? Nes rūgštis iš vyno tarsi nuplauna riebalus, lieka tik švara ir gaiva. Jei norisi dar subtiliau, pabandyk Riesling arba Chablis. Jie tokie švarūs, kad net pojūtį burnoje padaro elegantišką. Tarsi vėjas po lietaus.
Taninai ir mėsa – santykiai be dramos. Raudonas vynas su mėsa – klasika, bet ne šiaip sau. Tiesa slypi taninuose. Tie, kurie suteikia burnoje tą sausumo jausmą. Jie puikiai sutaria su baltymais. Kai užsikandi steiko, jautienos troškinio ar net gero burgerio, taurė Cabernet Sauvignon ar Malbec tiesiog vietoje. Jie tarsi atsveria vienas kitą: vienas minkština, kitas aštrina.
Sūris ir vynas tai meilė, kuriai reikia kantrybės. Sūris ir vynas atrodo paprasta kombinacija, bet čia dažnai daugiau netikėtumų nei vestuvėse. Švelnus Brie su putojančiu vynu? Tobula. Kietas Parmesanas su Cabernet ar Rioja? Pataikyta. Ožkos sūris su Sauvignon Blanc – vienas tų derinių, kurie iš pirmo karto atrodo per ryškūs, bet po antro gurkšnio jau nebeįsivaizduoji kitaip. Tik venk stipraus vyno su labai sūriu sūriu. Ten būna metalo pojūtis, lyg laižytum šaukštą.
Aštrus maistas ir vynas su saldumo užuomina. Čia viskas paprasta: jei valgai kažką aštraus – nepilk sauso vyno. Bus karšta, degs ir gomurys, ir nuotaika. Bet jei taurėje šiek tiek saldumo – viskas pasikeičia. Azijietiškas maistas, meksikietiški takai ar net mūsų česnakinis BBQ, viskas puikiai dera su pusiau saldžiu Riesling ar Gewürztraminer. Saldumas ramina, subalansuoja ugnį ir palieka tik skonį, ne skausmą.
Desertas ir vynas – saldžiai, bet protingai. Jei ant stalo šokoladas, pyragas ar ledai, prisimink vieną dalyką: vynas turi būti saldesnis už desertą. Kitaip jis pasidarys rūgštus, ir visa romantika žlugs. Portveinas su šokoladu – klasika. Moscato su uoginiu desertu – vasaros vakaro svajonė. O jei nori subtilumo, pabandyk saldų Riesling prie sūrio pyrago.
Kai visos taisyklės nebeveikia, tiesiog klausyk savęs. Kartais tiesiog norisi to, kas neturi logikos, bet turi jausmą. Pica ir Chianti – puikiai. Sushi ir šampanas – elegancija. Kepsnys ir rožinis vynas – kodėl gi ne, jei lauke +30 ir groja gera muzika. Vynas nėra akademinis mokslas. Tai daugiau emocija. Ir jei tau skanu – viskas gerai. Kaip išsirinkti vyną be streso ? Nėra vieno teisingo būdo. Bet yra keli, kurie gelbsti visada... Galvok ne apie butelį, o apie vakarą. Kokia nuotaika, kas prie stalo, ką valgysit. Šviesus maistas – šviesus vynas, tamsus maistas – tamsus vynas. Paprasta, bet dažnai tinka. Vasarą – balti, žiemą – raudoni. O pavasarį – rožinis, nes kodėl gi ne? Ir svarbiausia – niekada nepirk vyno tik dėl etiketės. Rinkis dėl jausmo.
Maistas ir vynas ne prabanga, o malonumas. Tai ritualas, kuris leidžia sustoti, atsikvėpti ir pasimėgauti akimirka. Kai maistas dera su vynu, o vynas su tavo nuotaika, tada vakarienė tampa istorija. Ir nesvarbu, ar sėdi prabangiame restorane, ar savo virtuvėje su keliais draugais – svarbiausia, kad nuo pirmo kąsnio iki paskutinio gurkšnio būtų gera.