Heineken

    Be jokios abejonės „Heineken“ šiandien viena populiariausių alaus markių pasaulyje. Pamatyti žalią butelį su lengvai atpažįstamu logotipu galima beveik visuose pasaulio supermarketuose ir baruose. Nors lyginant su kitais garsiausiais alaus brendais šis prekinis ženklas atsirado visai nesenai, tačiau jau spėjo išsikovoti pasaulinį pripažinimą.

    „Heineken“ alaus istorija prasidėjo XIX amžiaus viduryje. 1864 metų vasario 15 dieną(kai kurie šaltiniai nurodo 1863 gruodį), 22 metų jaunuolis Gerard Adriaan Heineken įsigijo vieną pirmaujančių Olandijos alaus daryklų De Hooiberg, veikiančią jau nuo XVI amžiaus. Pinigų šiam pirkiniui jaunajam verslininkui davė mama, kuri buvo pakankamai turtinga moteris. Tuo metu alus Olandijoje neišsiskyrė ypatingai aukšta kokybe ir nebuvo itin populiarus. Vietiniai gyventojai mieliau vartojo daug stipresnius gėrimus, ypatingai populiarus buvo džinas. To pasekmėje alaus pramonė Olandijoje išgyveno ne pačius geriausius laikus ir jaunojo Heinekeno pirkinio kaina buvo proto ribose.

    Kad naujasis pirkinys taptu pelningu, reikėjo įdėti nemažai pastangų ir jaunasis verslininkas su entuziazmu to ėmėsi. Alaus gamybos procesas buvo modernizuotas, o vienas iš svarbiausių pakeitimų – gamybos technologijos pakeitimas. Naujuoju metodu pagamintas alus buvo pavadintas „džentelmenų alumi“. Anksčiau gamyklos leidžiama produkcija vadinosi „darbininkų alus“, tad naujasis pavadinimas pabrėžė naujojo alaus aukštesnę kokybę. Kaina taip pat pakilo, tačiau vartotojų tai neatbaidė. Naujojo alaus populiarumas gan sparčiai augo ir jau 1889 metais, Paryžiuje, kompanija „Heineken“ iškovojo aukso medalį. Gerardas užsiiminėjo ne vien tik  technologinio proceso tobulinimu, tuo pačiu buvo plečiama ir gamyba. Buvo pastatyta nauja alaus darykla Amsterdame, po to Roterdame. 1870 metais buvo nuspręsta pakeisti kompanijos pavadinimą, ji pasivadino – Heineken‘s Bierbrouwerij Maatschappij N.V. Užbėgant įvykiams už akių, reiktų pasakyti, kad šį pavadinimą kompanija turėjo ištisą šimtmetį.

    Vienas iš svarbiausių kompanijos istorijos įvykių yra susijęs su daktaro Elyon vardu. Daktaras buvo vieno žymiausių prancūzų mokslininko, tyrinėtojo L.Pasteuro, išradusio maisto produktų dezinfekcijos technologiją, mokinys. Technologija buvo pavadinta garsiojo mokslininko vardu – pasterizacija. 1886 metais daktaras Elyonas sukūrė naują mielių rūšį „Heineken A-yeast“, kuri nuo to laiko yra svarbiausiu ir slapčiausiu alaus „Heineken“ ingradientu. Šios mielės priduoda alui ypatingą skonį ir aromatą.

    Vienos iš didžiausių alaus imperijų įkūrėjas mirė 1893 metais, eidamas 51 savo gyvenimo metus. Per beveik 30 savo vadovavimo metų jis sugebėjo iš atsilikusios, pasenusios alaus daryklos, padaryti šiuolaikišką, klestinčią ir greit besivystančią kompaniją. Jo kompanija tapo pirmaujančia Olandijoje ir sėkmingai plėtėsi Europos rinkoje. Alaus daryklą paveldėjo mažametis jo sūnus Henris. Suaugęs jis tapo kompanijos galva ir sėkmingai tęsė tėvo verslą. Henrio vadovaujama kompanija sėkmingai pergyveno pirmąjį pasaulinį karą ir pasaulinę ekonomikos krizę, į istoriją įėjusią „Didžiosios depresijos“ vardu.

    1933 metų gruodį Amerika atšaukė sausąjį įstatymą ir Europos kompanijos, gaminančios alkoholį, gavo prieigą prie milžiniškos JAV rinkos. „Heineken“ buvo pirmasis alaus gamintojas iš Europos, kuris atnaujino alaus tiekimą į JAV. Henris pagal išsilavinimą buvo chemikas, o iš prigimties puikus vadovas, tad jis rūpinosi ne tik alaus gamybos procesu ir pardavimų rinka, tačiau rūpinosi ir savo darbuotojais, sukūręs jiems pensijų fondą. 1940 metais Henris paliko šį pasaulį ir visus reikalus perėmė sekantis šeimos kartos atstovas – Alfredas. Jis buvo Henrio sūnus ir atitinkamai šeimos biznio pradininko anūkas.

    Alfredas du metu praleido JAV, kur studijavo efektyvaus alaus verslo vedimo paslaptis. Būtent jis ir sugebėjo „Heineken“ paversti vienu iš pasaulinių alaus gamybos lyderių.

    1968 „Heineken“ įsigijo antrąją pagal dydį Olandijos alaus gamyklą - „Amstel“. Vėliau prie koncerno prisijungė dar keletas smulkesnių Olandijos alaus gamintojų. XX amžiaus septintajame dešimtmetyje „Heineken“ ženkliai išplėtė savo gamybos geografiją. Koncerno gamyklos buvo atidarytos daugelyje Europos, Azijos, lotynų Amerikos ir Afrikos šalyse. Tuo pačiu metu – 1972 metais, stipriai sutrumpėjo ir kompanijos pavadinimas. Vietoje senojo buvo pavadinta tiesiog Heineken N.V.

    Alfredas kompanijai vadovavo iki 1989 metų. Po jo atsistatydinimo, kompanijos vairą perėmė pakviestas iš šono menedžeris Karel Wurst. Formaliai šeimos nariai pasitraukė nuo kompanijos valdymo, vienok kompanijos kontrolinio akcijos paketo savininkė, 2002 metais mirusio Alfredo duktė - Charlene de Carvalho-Heineken. Ji taip pat įeina ir į kompanijos stebėtojų tarybą.

    Mūsų dienomis kompanija „Heineken“ išlieka vienu iš alaus gamybos ir pardavimo pasaulyje lyderių. „Heineken“ alaus gamyklos išsimėčiusios daugiau nei 60 pasaulio šalių. Kompanijos vadovybė akylai stebi kad visose jose būtų griežtai laikomasi alaus gamybos receptūros ir gaminamo alaus kokybės. „Heineken“ produkcijos galima įsigyti 170 pasaulio šalių ir turbūt būtų lengviau išvardinti šalis, kur šio alaus nėra. Be nuosavų markių alaus kompanijai „Heineken“ priklauso dešimtys tarptautinių ir vietinės reikšmės alaus brendų. Pavyzdžiui 2007 metais koncernas „Heineken“ įsigijo garsias čekiško alaus daryklas Krušovice ir Starobrno. Gan žymus lenkiškas alaus brendas Zywiec irgi priklauso „Heineken“.