Vynas ir nuotaika: kai taurė atspindi sielą
Sakai, kad vynas tėra gėrimas? Galbūt. Bet kai vakaras ilgas, galva pilna minčių, o pasaulis tarsi šiek tiek per garsus, ta taurė gali pasakyti daugiau nei žmogus. Vynas turi nuotaiką. Ir jei atidžiai įsiklausai, dažnai paaiškėja, kad jis jau pasirinko tave dar prieš tau jį pasirenkant.
Kai norisi tylos, tokios tylos, kai niekas netrukdo... Kai žiūri į žvakes ar lietų, kai mintys nusėda, o širdyje lieka tik ramybė... Tada tinka baltas vynas. Švarus, švelnus, tylus kaip rytinis rūkas. Galbūt Chablis, gaivus ir su vos juntama minerališka nata. O gal Pinot Grigio, jei nori kažko paprastesnio, lengvai suprantamo, be pretenzijų. Tyla mėgsta baltą vyną. Nes baltas vynas nekalba, jis tik klauso...
Būna dienų, kai viskas tiesiog sekasi, kai sieloj šventė. Kai viduje šypsena, ir norisi pasidalinti ja su pasauliu. Tada šampanas arba putojantis vynas. Nes burbuliukai yra gyvenimo juokas stiklinėje. Nesvarbu, ar tai Prosecco, Cava, ar brangus šampanas, svarbiausia kad jame būtų džiaugsmo. Brbuliukai šypsosi kartu su tavimi. Ir tu jauti, kaip kiekvienas gurkšnis kvepia švente.
Kai žmogui liūdna, kai nuotaika prislėgta, ne ta niūri, o tokia graži, žmogui reikalinga liūdesio akimirka. Kai norisi pabūti su savimi, prisiminti, ką praradai, ar tiesiog paleisti. Tada ranka dažniausiai pati tiesiasi prie raudono vyno. Merlot, Pinot Noir, Chianti – visi jie tarsi seni draugai, kurie nesako nieko nereikalingo, tik tyliai sėdi šalia. Raudonas vynas turi šilumą. Jis apkabina. Ir kartais tas apkabinimas vertas daugiau nei tūkstantis žodžių.
Kai oras kvepia vasara, o akys kviečia nuotykius. Kai viskas atrodo įmanoma, o pokalbis su nepažįstamu žmogumi trunka ilgiau nei planavai. Tada rožinis vynas. Ne per saldus, ne per rimtas, bet visada su žaisminga užuomina. Rosé d’Anjou ar Provence rosé, švelnus, vaisiškas, tarsi vasaros popietė, kai laikas sustoja. Rožinis vynas, tai flirtas be įsipareigojimų. Tiesiog akimirka, kuri nusišypso.
Kai viduje verda. Kai vakarėlis tik prasideda arba kai jauti, kad šiandien pasaulis priklauso tau. Tada rinkis temperamentingą raudoną – Malbec, Shiraz, Cabernet Sauvignon. Jie kalba garsiai, bet niekada to nedaro tuščiai. Jie turi stuburą, charakterį, istoriją. Toks vynas neina šalia, jis eina priekyje tavęs. Ir kartais būtent to ir reikia, kad kažkas primintų, jog gyventi reikia pilnai.
Yra vakarų, kai šalta, o mintyse norisi saulės. Kai įsijungi seną muziką, užsimerki ir bandai prisiminti jūros garsą. Tada stiklinėje turėtų atsidurti tropiškas baltas vynas Sauvignon Blanc iš Naujosios Zelandijos, ar Verdejo iš Ispanijos. Juose slypi šviesa, citrusai, šiluma. Vienas gurkšnis ir tu tarsi trumpam pabėgai į kitą metų laiką.
Yra vynų, kurie kviečia tylėti, bet yra ir tokių, kurie tarsi atidaro pokalbius. Lengvas baltas ar vaisiškas raudonas tinka vakarams su draugais, kai laikas teka be jokio plano. Tokiu metu svarbu ne skonis, o ritmas... kai taurės susiduria, o juokas liejasi savaime. Gal Garnacha, gal Chenin Blanc, gal tiesiog tai, kas lentynoje šypsosi. Nes vynas, kaip ir draugystė, neturi būti sudėtingas.
Kai nori meilės... Ne pramogos, ne flirto, o tikros, lėtos, gilios meilės. Tada reikia vyno su siela. Tokio, kuris įsiskverbia po oda, palieka skonį ne tik burnoje, bet ir širdyje. Tai gali būti Barolo, Amarone, arba tiesiog senas, brandintas vynas, kurį tau padovanojo žmogus, kurį vis dar prisimeni. Tokiu atveju vynas tampa prisiminimu. Ir kartais tai gražiausia, ką gali turėti taurėje.
Būna dienų, kai nei kalbėtis, nei mąstyti nesinori. Kai tiesiog nori atsisėsti ir leisti vakaro tylai tave apkabinti. Tada tiks vynas be priežasties. Gal pirmas, kurį pamatai. Gal likęs iš vakar. Nes būtent jis tinka šiai būsenai. Nes vynas ne visada apie derinimą. Kartais tai tiesiog akimirka, kuri leidžia būti. Vynas tai ne tik gėrimas. Tai nuotaikų vertėjas, emocijų atspindys, tylus palydovas. Kartais jis džiaugiasi su tavim, kartais tyliai guodžia, o kartais tiesiog būna šalia. Todėl nesvarbu, kokį vyną šį vakarą pasirinksi. Svarbu, kad jis kalbėtų ta pačia kalba, kaip tavo siela.