Joker: Spalvingas ir vaisinis vakarėlių kokteilis
45 ml degtinės
30 ml mėlynojo curaçao likerio
30 ml ananasų sulčių
20 ml citrinų sulčių
15 ml cukraus sirupo
Ledo kubeliai
Apelsino skiltelė arba kokteilinė vyšnia papuošimui
Į šekerį su ledu supilkite degtinę, mėlynąjį curaçao, ananasų sultis, citrinų sultis ir cukraus sirupą. Gerai suplakite apie 10–15 sekundžių, kad gėrimas atvėstų ir skoniai susijungtų. Nukoškite į aukštą taurę (highball glass), pripildytą ledo kubelių. Papuoškite apelsino skiltelę ar kokteiline vyšnia. Plakimas užtikrina gaivų, vienodą skonį, o mėlynasis curaçao suteikia ryškią spalvą. Alkoholio kiekis apie 12–15%, todėl jis yra lengvas, tinkamas lėtam gurkšnojimui.
Joker siūlo saldų, tropinį ananasų sulčių ir mėlynojo curaçao citrusinį poskonį, subalansuotą citrinų sulčių rūgštumu ir degtinės švarumu. Skonis yra gaivus, vaisinis, su lengvu saldumu, primenančiu tropinį kokteilį. Mėlynasis curaçao prideda ne tik skonį, bet ir ryškią, žaismingą spalvą, atitinkančią kokteilio pavadinimą. Joker ryškus, vaisinis kokteilis, dažnai siejamas su energinga, žaisminga nuotaika, sujungiantis degtinę, vaisių likerius ir sultis, kad sukurtų saldų, lengvai geriamą gėrimą. Patiekiamas su ledu aukštoje taurėje arba kaip šotas, jis yra populiarus vakarėliuose dėl savo spalvingos išvaizdos ir prieinamo skonio. Jo receptas gali skirtis, bet dažniausiai pabrėžia tropinius ar uoginius poskonius, atspindėdamas Jokerio chaotišką, linksmą charakterį.
Joker kokteilio kilmė nėra tiksliai dokumentuota, tačiau jis greičiausiai atsirado XX a. pabaigoje, per spalvingų kokteilių bumą 1980–1990 m., ypač JAV ir Europoje. Pavadinimas greičiausiai įkvėptas Betmeno antagonisto Jokerio, atspindinčio gėrimo žaismingą ir nenuspėjamą prigimtį. Jis dažnai siejamas su vakarėlių kultūra, kur barmenai eksperimentuodavo su saldžiais likeriais ir ryškiomis spalvomis, kad pritrauktų dėmesį. Joker kokteilis dažnai siejamas su 1980–1990 m. vakarėlių scena, kur ryškūs, spalvingi gėrimai buvo madingi diskotekose ir klubuose. Kai kuriose versijose naudojami kitokie likeriai, pavyzdžiui, aviečių ar persikų, keičiantys spalvą ir skonį. Jo chaotiškas pobūdis leidžia barmenams eksperimentuoti, todėl receptai labai skiriasi. Nealkoholinė versija lengvai paruošiama, pakeičiant degtinę ir likerį nealkoholiniu distiliatu ar mėlynu sirupu.