Kokteilis Whiskey sour



Whiskey Sour: Klasikinis rūgštus kokteilis su amerikietišku charakteriu
   60 ml burbono arba rugių viskio
   30 ml šviežiai spaustų citrinų sulčių
   15 ml cukraus sirupo
   1 kiaušinio baltymas (nebūtina, bet prideda kreminės tekstūros)
   Ledo kubeliai
   Kokteilinė vyšnia ir apelsino žievelė papuošimui

   Į šeikerį be ledo įdėkite kiaušinio baltymą (jei naudojate) ir lengvai suplakite, kad susidarytų putos. Pridėkite viskį, citrinų sultis, cukraus sirupą ir ledą, tada gerai suplakite apie 10–15 sekundžių. Nukoškite į old fashioned taurę su ledu arba į atšaldytą kokteilio taurę be ledo. Papuoškite kokteiline vyšnia ir apelsino žievele. Plakimas su kiaušinio baltymu suteikia šilkinę tekstūrą, o ledas išlaiko gaivumą. Alkoholio kiekis apie 20%, todėl jis yra vidutinio stiprumo.

   Whiskey Sour išsiskiria rūgštumo ir saldumo balansu: citrinų sultys suteikia gaivų, aštrų poskonį, cukraus sirupas – lengvą saldumą, o viskis prideda karamelės, vanilės ir ąžuolo natų. Kiaušinio baltymas (jei naudojamas) sukuria kreminę tekstūrą ir švelnią putą, praturtindamas pojūtį. Gėrimas yra gaivus, bet turi tvirtą charakterį, tinkantį įvairioms progoms. Whiskey Sour tai gaivus, rūgštus kokteilis, sujungiantis burbono ar rugių viskio šilumą, šviežių citrinų sulčių rūgštumą ir cukraus sirupo saldumą. Patiekiamas atšaldytas, dažnai su ledu old fashioned taurėje arba nukoštas į kokteilio taurę, šis gėrimas yra universalus, tinkantis tiek vakarėliams, tiek ramiems vakarams. Jo paprastumas ir balansas daro jį vienu populiariausių klasikinių kokteilių.
   Whiskey Sour kilmė siejama su XIX a., kai jūreiviai maišydavo spiritus su citrusais, kad apsisaugotų nuo skorbuto. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis minimas 1862 m. Jerry Thomas knygoje „The Bartender’s Guide“. Kokteilis išpopuliarėjo JAV per prohibiciją, kai barmenai naudojo citrusus, kad užmaskuotų prastos kokybės alkoholį. XX a. jis tapo amerikietišku klasiku, dažnai patobulintas kiaušinio baltymu, suteikiančiu kreminę tekstūrą. Whiskey Sour buvo populiarus tarp amerikiečių rašytojų, tokių kaip Ernest Hemingway, kuris mėgo citrusinius kokteilius. Per prohibiciją jis buvo lengvai gaminamas namuose, nes citrinos slėpė prasto viskio skonį. Šiuolaikinėse versijose kartais pridedama kartaus (bitters) ar eksperimentuojama su rūkytais viskiais. Nealkoholinė versija galima, pakeičiant viskį nealkoholiniu distiliatu ir išlaikant citrusų balansą.


Rašyti komentarą

Naujesnė Senesni

نموذج الاتصال