Kokteilis Horse's Neck

Horse’s Neck: Gaivus ir klasikinis imbierinis kokteilis
   50 ml burbono arba škotiško viskio
   120–150 ml imbierinio alaus
   Šlakelis Angostura bitters (nebūtina, bet prideda sudėtingumo)
   Ledo kubeliai
   Ilga citrinos žievelės spiralė papuošimui

   Į aukštą taurę (highball glass) įdėkite ledo kubelių. Supilkite burboną arba viskį, tada užpilkite imbieriniu alumi. Jei naudojate, įlašinkite šlakelį Angostura bitters. Atsargiai išmaišykite šaukšteliu, kad skoniai susijungtų. Papuoškite ilga citrinos žievelės spirale, kabančia per taurės kraštą. Šis metodas užtikrina gaivų skonį ir vizualinį efektą. Alkoholio kiekis apie 8–12%, todėl jis lengvas ir tinkamas lėtam gurkšnojimui.

   Horse’s Neck siūlo šiltą, dūminį burbono ar viskio poskonį, subalansuotą imbierinio alaus saldžiai aštriu skoniu ir citrinos žievelės citrusiniu kartumu. Angostura bitters (jei naudojama) prideda žolelių ir prieskonių natų. Skonis yra gaivus, lengvai burbuliuojantis, su subalansuotu saldumo, rūgštumo ir imbiero šilumos deriniu, tinkantis atsipalaidavimui. Horse’s Neck  elegantiškas, gaivus kokteilis, sujungiantis burbono ar viskio šilumą su imbierinio alaus (ginger ale) burbuliukais ir citrinos rūgštumu. Patiekiamas aukštoje taurėje (highball glass) su ledu ir ilga citrinos žievelės spirale, kuri primena arklio kaklą, iš kur ir kilęs pavadinimas. Šis gėrimas yra lengvas, idealiai tinkantis vasaros popietėms ar kaip klasikinis aperityvas.

   Horse’s Neck kilmė siejama su XIX a. pabaigos JAV, kur jis iš pradžių buvo nealkoholinis gėrimas, gaminamas tik iš imbierinio alaus ir citrinos žievelės, populiarus kaip gaiviklis. XX a. pradžioje, apie 1910 m., pridėtas burbonas ar viskis, paverčiant jį alkoholiniu kokteiliu. Pavadinimas kilo dėl ilgos, spiralės formos citrinos žievelės, kabančios per taurės kraštą, primenančios arklio kaklą. Jis tapo klasika JAV baruose, ypač per prohibicijos erą, kai buvo lengvai maskuojamas kaip nealkoholinis gėrimas. Horse’s Neck buvo populiarus per prohibiciją, nes imbierinis alus maskavo alkoholio skonį, todėl jis buvo diskretiškas pasirinkimas. Kai kuriose variacijose naudojama degtinė arba brendis, keičiantys skonio profilį. Kokteilis taip pat minimas XX a. pradžios literatūroje kaip elegantiškas, bet paprastas gėrimas. Nealkoholinė versija lengvai paruošiama, praleidžiant alkoholį ir naudojant tik imbierinį alų su citrinos žievele.