Mojito, tai vienas iš tų kokteilių, apie kurį girdėjęs beveik kiekvienas. Vos išgirdus jo pavadinimą prieš akis iškyla stiklinė su ledo kubeliais, žalios mėtų šakelės, laimo skiltelės ir šviesiai žalsvas gėrimas, kuris kviečia gaivintis karštą vasaros dieną. Atrodo paprastas, bet būtent ši paprastumo iliuzija slepia daugybę paslapčių. Mojito gimė Kuboje, tačiau jo istorija, kaip ir daugumos klasikinių kokteilių, turi ne vieną sluoksnį – nuo jūrininkų eksperimentų su romu iki Holivudo žvaigždžių rankose atsidūrusios stiklinės.
Mojito šaknys siekia net XVI amžių, kai Karibų jūroje siautėję piratai ieškojo būdų, kaip nuslopinti troškulį ir apsisaugoti nuo ligų. Pasakojama, kad anglų piratas seras Francis Drake su savo įgula Havanoje mėgo gerti vietinį gėrimą „El Draque“ – mišinį iš aguardiente (ankstyvo, dar šiurkštaus romo pirmtako), laimo, mėtų ir cukranendrių sulčių. Tai buvo labiau vaistas nei pramoga: laimas padėdavo nuo skorbuto, mėta malšindavo skrandžio skausmus, o alkoholis – dezinfekcijai ir drąsai. Šis pirmasis protėvis laikomas Mojito pradžia. Praėjus keliems šimtmečiams, aguardiente išsivystė į romą, tapusį pagrindiniu Kubos pasididžiavimu. Ir štai XIX amžiaus pradžioje, kai į Kubą plūstelėjo amerikiečiai, bėgantys nuo sausojo įstatymo, Mojito gimė jau tokioje formoje, kokią žinome šiandien. Burbono Kuboje jie nerado, tad teko imti romą ir eksperimentuoti. Eksperimentai pasiteisino, Mojito greitai užkariavo barus, paplūdimius ir turistų širdis.
Ne visi kokteiliai sulaukia tokio likimo kaip Mojito. Juk receptas atrodo paprastas, romas, laimas, mėta, cukrus ir gazuotas vanduo. Bet jo paslaptis slypi derinyje. Šviesus romas suteikia lengvumo, mėta gaivumo, laimas rūgštelės, cukrus saldumo, o burbuliukai sujungia viską į vieną švelnų šokį. Rezultatas – kokteilis, kuris vienu metu ir gaivina, ir linksmina. Ne veltui Mojito tapo tikru vasaros simboliu. Nėra kito kokteilio, kuris taip universaliai patiktų ir merginoms, ir vaikinams, tiek jaunimui, tiek vyresniems. Mojito turi tokį balansą, kad atrodo, jog jis skirtas visiems. Be to, jam nereikia prabangios aplinkos. Jį gali gerti tiek paplūdimyje su šiaudeliu, tiek prabangiame bare prie muzikos. Mojito yra tarsi tiltas tarp laisvalaikio ir elegancijos.
Nors iš šalies atrodo, kad Mojito pagaminti lengva, tikrasis meistras žino: tai vienas iš sudėtingiausių klasikinių kokteilių. Kodėl? Todėl, kad kiekviena detalė turi milžinišką reikšmę. Romas turi būti šviesus, nes tamsus užgoštų gaivą. Mėta tik šviežia, jokiu būdu ne pavytusi. Be jos Mojito netenka savo šarmo. Laimas, o ne citrina! Citrina suteiktų per daug rūgštumo, o Mojito esmė – švelnus balansas. Cukrus geriausia cukranendrių, nes jis natūraliai dera su romu. Burbuliukai, soda ar gazuotas vanduo turi būti itin gaivūs, nes jie sujungia viską į vientisą gėrimą. Didžiausia paslaptis – mėtų traiškymas. Jei jas sutrinsi per daug – kokteilis bus kartus, jei per mažai – neatsiskleis aromatas. Tad čia slypi tikrojo Mojito meistro rankos darbas.
Laikui bėgant klasikinis Mojito įgavo daugybę veidų. Kai kurie jų net tapo atskirais, plačiai žinomais kokteiliais. Nealkoholinis Mojito be romo, bet vis tiek gaivinantis. Puikiai tinka vairuotojams ar tiems, kas tą vakarą nori ramybės. Vaisiniai Mojito, į kokteilį dedama braškių, aviečių, mėlynių ar net mangų. Tai suteikia naujų skonių ir spalvų. Prieskoninis Mojito, kartais barmenai mėgsta pridėti imbiero ar baziliko, kad suteiktų papildomą charakterį. Auksinis Mojito, kai vietoje šviesaus romo naudojamas auksinis, suteikiantis gėrimui šiek tiek gilumo. Egzotiškasis Mojito su pasifloromis, arbūzais, ananasais ar net agurkais. Fantazijai ribų nėra. Ir čia slypi kita Mojito magija, jis tampa drobe, ant kurios kiekvienas barmenas gali piešti savo skonį. Tačiau klasika išlieka nepajudinama, būtent klasikinis Mojito vis dar laikomas etalonu.
Mojito ne tik gėrimas, tai ir simbolis. Jis neatsiejamas nuo Kubos, muzikos, šokio, karščio ir laisvės jausmo. Mojito mėgo Ernestas Hemingvėjus, kuris sakydavo: „Mano mojito La Bodeguita del Medio, mano daiquiri El Floridita.“ Ši frazė iki šiol kabanti Havanos bare tapo legenda. Holivude Mojito dažnai rodomas kaip rafinuoto, bet kartu ir atsipalaidavusio žmogaus pasirinkimas. Jis pasirodo filmuose, reklamose, muzikos klipuose. Ir net XXI amžiuje, kai kokteilių pasaulyje nuolat gimsta naujos mados, Mojito vis dar laikosi viršūnėje. Mojito turi vieną ypatingą savybę – jis niekada nenusibosta. Vieną dieną gali mėgautis klasikine versija, kitą pabandyti su braškėmis, dar kitą pasigaminti be alkoholio. Tai tarsi universalus raktas prie bet kokio vakaro: nuo romantiško pasimatymo iki triukšmingo vakarėlio su draugais. Ir galbūt būtent todėl Mojito laikomas ne tik kokteiliu, bet ir gyvenimo stiliaus simboliu. Jis įkūnija laisvę, kūrybiškumą, gaivumą ir truputį avantiūros.