Kokteilių pasaulio čempionatai ir jų čempionai: kur gimsta legendos

   Kokteilių pasaulis tai atskira visata. Čia šaukštelis, kuris skendi stiklinėje, yra toks pat svarbus, kaip ir smuikas simfoniniame orkestre. O ledas, tai ne šiaip šalčio gabaliukas, o instrumentas, galintis arba nužudyti skonį, arba jį atverti, kaip duris į dar nepažintą pasaulį. Ir būtent šioje visatoje, tarp taurių, purtomų šeikeriuose, tarp citrinos žievelių, skrudintų prieskonių ir šimtų rūšių alkoholio bei sirupų, gimsta kokteilių čempionatai – vietos, kur susirenka ne gėrimus plakantys žmonės, o tikri alchemikai, artistai, gurmanai, savo amato poetai. Pasauliniai čempionatai kartais atrodo kaip sportas, kartais kaip teatras, o kartais kaip aukštoji gastronomija, tik skystame pavidale. Ir visada kaip didžiulė šventė, kurioje kiekvienas dalyvis atveža po dalelę savo šalies, kultūros, barų, svajonių.

   Nesvarbu, ar tai būtų IBA World Cocktail Competition, Diageo World Class, Bacardi Legacy, ar kitas svarbiausias tarptautinis konkursas, vienas dalykas visada tas pats: čia dėl titulo kovoja geriausi barmenai iš visų pasaulio kampelių. Jie atvyksta ne tik su savo receptais, bet ir su istorijomis. Nes kokteilis pasaulio čempionate nėra vien apie tai, kas taurėje. Tai ir apie jo kilmę, emociją, žmogaus patirtį. Kiekvienas čempionas scenoje turi 5, 7 ar 10 minučių – tiek, kiek leidžia taisyklės. Bet per tą laiką jie sukuria visatą: pripildo taurę, sudrebina publiką, parodo techniką, charizmą, kartais net artistiškumą, kurio pavydėtų kai kurie šoumenai. Šeikeris skraido, citrusų aromatai tvyro ore, publika laikosi užsikabinusi ir stebi, kaip gimsta kūrinys, kuris galbūt net pataps nauju pasaulio kokteilių standartu.

   Yra žmonių, kurie į barą ateina tik užsidirbti. Ir yra žmonių, kurie į barą ateina kurti. Būtent pastarieji ir tampa čempionais. Pasaulio čempionai dažniausiai būna labai ramūs, labai susikaupę, beveik asketiški savo vidumi. Jie turi geležinę techniką, kiekvienas ledas nukrenta tiksliai taip, kaip turi kristi, kiekviena proporcija tiksliai įpilama iki lašo. Bet svarbiausia jie turi istoriją. Čempionai nebūna atsitiktiniai. Jie metai iš metų tobulina rankų judesius, ragauja, analizuoja, eksperimentuoja. Vienintelis jų panašumas, jie visi turi tą vidinę kibirkštį, kuri verčia juos tikėti, jog dar gali sukurti kažką naujo, ko dar niekas pasaulyje neragavo. Pasaulio čempionai...  Nors jų yra daug, bet keli visada minimi su ypatinga pagarba:

Erik Lorincz (Slovakija – Anglija)

Vienas žymiausių visų laikų barmenų, American Bar (Savoy Hotel) legenda. Jis garsėja ne tik titulu, bet ir tuo, kad pakeitė patį baro supratimą. Į jį įnešė elegancijos, švarios technikos ir suvienijo klasiką su modernumu taip, kad jo stilių kopijuoja tūkstančiai.

Hidetsugu Ueno (Japonija)

Jis nėra tik čempionas, jis yra gyvas kokteilių pasaulio samurajus. Jo ledo skulptūros, jo peilio darbas, jo pagarba kiekvienam ingredientui tai baro kultūra, iškelta iki ceremonijos.

Charles Joly (JAV)

Diageo World Class laimėtojas, tapęs tarsi šių laikų kokteilių ambasadoriumi. Tai žmogus, kurio kūriniai pasirodė net Holivude, o stilius tapo modernios kokteilių kartos veidu.

Simone Caporale (Italija)

Žmonės sako, kad jis barmeno renesansas. Judesiai, šypsena, teatrališkumas ir technika tokio lygio, kad kartais atrodo jog jis ant scenos ne gamina, o šoka.

   Ir žinoma dar dešimtys kitų, kurių vardai šviečia tokioje pačioje šviesoje. Čempionatas tai ne futbolo lyga, čia nėra vieno geriausio. Čia kiekvienas metų čempionas tampa legenda savaip. Pasauliniai kokteilių čempionatai veikia kaip variklis, stumiantis visą industriją į priekį. Kiekvienas naujas čempiono sukurtas kokteilis tampa mados kryptimi. Kiekviena idėja, technika ar ingradientas pasklinda po pasaulio barus. Būtent todėl po kiekvieno čempionato barai visur, nuo Tokijo iki Paryžiaus, staiga pradeda kurti nauju stiliumi, eksperimentuoti su naujais skoniais, ieškoti tobulesnės formos. Čempionatai tai laboratorija. Barai tai vitrinos. O mes tiesiog laimingi, kad galime paragauti to, ką sugalvojo geriausi iš geriausių.

   Ar galima išmokti tapti čempionu? Taip, bet tik tiems, kurie tikrai to nori. Čempionai treniruojasi kaip sportininkai, jie lavina judesius, mokosi skonių, studijuoja klasiką, keliauja po pasaulį ragauti naujų ingredientų, kuria receptus, kuriuos kartais atmeta dešimtis kartų, kol atranda vieną, vertą scenos. Tai nėra talentas be darbo. Tai nėra darbas be talento. Tai abiejų junginys. Kodėl mums rūpi čempionai? Nes dėl jų barų kultūra kyla į kitą lygį. Nes dėl jų mes ragaujame tai, kas vakar dar neegzistavo. Nes jų kūryba tampa pasaulio gėrimų kultūros dalimi. Kiekvienas čempionas, tai lyg Michelin žvaigždė barmenų pasaulyje. Jo įtaka pasklinda po visą pasaulį, ir mes, net to nepastebėdami, sėdėdami savo mėgstamame bare, gurkšnojame gėrimą, kurio idėja galbūt gimė kitoje žemyno pusėje, kitame čempionate, prieš kelerius metus.