Tequila Sunrise: hipių eros simbolis

   Yra kokteilių, kurie gimsta baro šešėlyje, o vėliau staiga tampa epochos veidrodžiais. Tequila Sunrise būtent toks. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo paprastas: tekila, apelsinų sultys ir granatų sirupas. Bet jei kada nors laikėte rankoje tą nuo oranžinės iki ryškiai raudonos spalvos besiliejančią taurę, žinote, kad tai ne gėrimas, tai nuotaika. Tarsi saulėtekis nusileidęs stiklinėje. Ir būtent tokie dalykai tapdavo simboliais, šnabždančiais apie laisvę, keliones, muziką, protestus, vasaras be planų ir žmones, gyvenančius taip, lyg rytojus neturi taisyklių. Jei žvelgtume atgal, į tą laiką, kai hipių kultūra darė įtaką viskam, nuo muzikos iki aprangos, nuo pasaulėžiūros iki virtuvės – Tequila Sunrise atsirado kaip tikras spalvų ir laisvės manifestas. Įsivaizduok barą Kalifornijoje, kur už lango banglentininkai, švelni 70-ųjų muzika, saulėlydis, dar kvepiantis šiltu smėliu… Ir tada šis kokteilis, nebūtinai stiprus, bet nepadoriai fotogeniškas. Jo spalvos buvo tarsi kvietimas gyventi lėčiau, mėgautis, juoktis, flirtuoti, šokti basomis. Jis labiau priminė atostogas nei alkoholį.

   Bet kaip jis tapo ikona? Kadangi istorijos apie kokteilius dažnai apauga legendomis, ši ne išimtis. Vieni pasakoja, kad pirmasis Tequila Sunrise buvo sukurtas dar 30-aisiais, kai reikėjo gėrimo, kuris atrodytų šiek tiek teatrališkai, bet būtų lengvas. Kiti tvirtina, kad tikrasis jo gimimas priklauso Woodside priemiestyje esančiam barmenu vadintam geniu, kuris nusprendė paeksperimentuoti su tekila ir spalvomis. Tačiau į popkultūrą kokteilis įsiveržė daug vėliau, kai jį pamėgo muzikantai, ypač tie, kurie koncertavo po atviru dangumi, nuolat keliavo ir troško gėrimo, kuris būtų toks pat ryškus kaip jų scena. Ir tada bac – The Eagles. Kai garsioji roko grupė paleido dainą Tequila Sunrise, viskas tapo oficialu: kokteilis nuo šiol yra ne tik gražus gėrimas, bet ir gyvenimo jausmo dalis. Švelni melodija, melancholija, vasara, pavargęs keliautojo ilgesys ir visa tai persipynė su oranžiniais sluoksniais stiklinėje. Nuo to momento kokteilis tapo populiariosios kultūros dalimi, tarsi mažas hipių eros suvenyras.

   Įdomiausia, kad Tequila Sunrise gavosi labai demokratiškas gėrimas. Jis neturi sudėtingų ingradientų, nereikia jokios ypatingos įrangos. Viskas labai paprasta: į taurę su ledu supili tekilą, tada apelsinų sultis, o granatų sirupą įleidi lėtai palei kraštą, kad jis nusėstų į dugną ir sukurtų tą legendinį saulėtekio efektą. Atrodo, lyg būtų kokia chemija ar magija, bet iš tikrųjų tai tik sluoksnių žaidimas. Ir žmonėms tai labai patiko. Gal todėl, kad tas gėrimas nebuvo kažkokia baro elito privilegija. Jį galėjo pasidaryti kiekvienas, turintis tekilos, sirupo ir apelsinų. O 70-ųjų jaunimas kaip tik troško dalykų, kurie neatrodo įmantrūs ar riboti, dalykų, priklausančių visiems. Beje, yra dar viena detalė, kuri leido jam tapti hipių eros simboliu, tai spalva. Tais laikais žmonės troško ryškių, optimistiškų dalykų, net jei gyvenimas aplink buvo pilnas neramumų, socialinių pokyčių, protestų ir permainų. Spalvos tapo savotišku maištu prieš nuobodumą. Psichodeliniai raštai, ryškūs rūbai, neoniniai plakatai koncertuose… Tequila Sunrise su savo oranžine ir raudona spalvomis tiesiog natūraliai įsiliejo į šią paletę. Jis atrodė taip, lyg būtų sukurtas specialiai tam laikmečiui.

   Ir kas įdomiausia, jis tebėra populiarus iki šiol. Jį gali atrasti baruose, paplūdimiuose, namų vakarėliuose, net kruiziniuose laivuose. Kodėl? Todėl, kad jis labai nuotaikinis. Net jei gyvenimas kartais tampa per daug rimtas, įsipilti Tequila Sunrise,  tai tarsi pasakyti sau: Lėtink tempą. Bent kuriam laikui. Kalbant apie skonį, jis švelnus, saldus, su lengvu tekilos charakteriu, bet ne toks agresyvus, kad išgąsdintų mažiau patyrusį gurmaną. Granatų sirupas suteikia sodrumo, apelsinai gaivumo, o tekila, kaip visada, atneša truputį saulės ir druskos iš Meksikos. Tai vasaros kokteilis, net jei gersi jį žiemą. Žinoma, kaip ir kiekvienas klasikinis gėrimas, jis turi begalę variacijų. Vieni vietoj granatų sirupo naudoja avietes, kiti prideda šlakelį citrinos. Kai kurie barmenai mėgsta paversti jį aukštesnio laipsnio versija, kiti lipdo visiškai nealkoholinį variantą, kuris atrodo beveik identiškai. Bet visur išlieka tas pats esminis momentas: sluoksniuojama spalva, kuri tarsi atneša į taurę mažytį saulėtekį.

   Ir štai kur slypi visa magija, Tequila Sunrise nėra tik gėrimas. Tai simbolis laikų, kai žmonės tikėjo, kad muzikos ir laisvės pakanka tam, kad pasaulis taptų geresnis. Galbūt tai ir naivu, bet būtent dėl tokių jausmų kokteiliai išlieka ilgam. Jie tampa mažomis istorijomis, kurias gali nešiotis iš vienos kartos į kitą. Šiandien, kai gyvenimas greitas, o žmonės kartais pamiršta sustoti, Tequila Sunrise primena, kad kartais užtenka kelių paprastų ingredientų, gražios spalvos ir truputėlio optimizmo. Įsipili taurę, pamatai kaip spalvos susilieja, ir staiga atrodo, kad visas pasaulis nurimsta bent kelioms minutėms. Kartais dalykai, kuriuos laikome paprastais, yra būtent tie, kuriuos prisimename ilgiausia.