Konjakas tai vienas iš tų gėrimų, kurie turi ne tik skonį, bet ir savo legendą. Tai nėra tiesiog dar vienas alkoholis, tai istorija, tradicija ir šiek tiek magijos butelyje. Tik pagalvok, kai atidarai konjako butelį, ten slypi keli šimtai metų patirties, paslapčių ir prancūziško rafinuotumo. Ir šiandien pakalbėkim paprastai – kaip iš paprasto vyno atsirado vienas garsiausių pasaulio gėrimų. Konjakas, toks koks yra dabar, atsirado ne iš karto. Kaip ir kiekvienas rimtas gėrimas, jis turi savo protėvių. Pirmosios užuominos apie tai, kas vėliau virto konjaku, datuojamos dar 1411 metais. O kur viskas gimė? Žinoma, Prancūzijoje, pietvakarių regione, kurio pavadinimas Konjakas (Cognac) galiausiai ir davė vardą gėrimui. Bet prieš konjaką atsirado jo vyresnysis brolis armanjakas. Tai taip pat vynuogių distiliatas, gimęs šiek tiek anksčiau. Abu gėrimai gimė toje pačioje Prancūzijos dalyje, tačiau laikui bėgant jų keliai išsiskyrė.
Armanjakas ir konjakas, kuo jie skiriasi? Galėtume čia pradėti leistis į techninius terminus, bet paaiškinsiu paprastai. Įsivaizduok du virėjus, kurie gamina beveik tą patį patiekalą, bet vienas daro jį greičiau, o kitas kruopščiau, ilgiau ir su daugiau kantrybės. Armanjakas gaminamas vieną kartą pervarant vyną į spiritą, o konjakas visada distiliuojamas du kartus. Ir būtent tas dvigubas varymas padaro jį švaresnį, elegantiškesnį, subtilesnį. Galėtume sakyti, kad armanjakas toks tvirtesnis, kaimiškesnis, o konjakas labiau karališkas.
Konjako kelias prasideda nuo labai paprasto dalyko – vyno. Tik ne nuo bet kokio. Čia naudojamas jaunas, sausas, daugiausia baltasis vynas, kuris pats vienas gal ir neatrodytų labai ypatingas. Bet jis yra puikus pagrindas tolimesniam procesui. Tada prasideda distiliacija, t. y. vyno kaitinimas specialiuose variniuose induose. Ir ne šiaip vieną kartą, konjakas privalo būti pervaromas du kartus. Po to gaunamas labai stiprus, 60–70 laipsnių vynuogių spiritas. Štai čia įvyksta įdomiausia dalis. Kol kas šis spiritas bespalvis, bekvapis, netgi nuobodokas. Jame dar nėra nei to gintaro atspalvio, nei aromato, dėl kurio žmonės konjaką vadina skystu auksu. Tikras stebuklas prasideda vėliau. Konjako dvasia gimsta ąžuolinėse statinėse. Įsivaizduok šimtmečius auginami specialūs prancūziški ąžuolai (daugiausia iš Limuzino ar Tronçais regionų), tada iš jų gaminamos statinės. Kai spiritas supilamas į šias statines, prasideda magiškasis procesas. Ąžuolas atiduoda spalvą, gėrimas iš bespalvio tampa aukso ar net gintaro atspalvio. Atsiranda kvapas, vanilė, džiovinti vaisiai, šokoladas, prieskoniai. Viduje vyksta cheminės reakcijos, kurios pamažu sušvelnina stiprų spiritą ir paverčia jį harmoningų skonių gėrimu. Brandinimas gali trukti nuo kelerių metų iki kelių dešimtmečių. Ir čia laikas ne priešas, o geriausias draugas. Kuo ilgiau konjakas ilsisi statinėje, tuo subtilesnis ir sodresnis jis tampa.
Kai nueini į parduotuvę ir pamatai konjako butelį, ant jo dažnai būna žvaigždutės arba raidės. Tai paprastas būdas suprasti, kiek laiko gėrimas brandintas. VS (Very Special) jauniausias konjakas, brandintas mažiausiai 2 metus. VSOP (Very Superior Old Pale) brandintas bent 4 metus. XO (Extra Old) mažiausiai 10 metų, bet dažnai būna ir daug senesnis. Žvaigždutės dažniausiai naudojamos pigesniuose variantuose, kuo daugiau žvaigždučių, tuo brandesnis gėrimas. Tačiau aukštos klasės konjakai beveik visada žymimi raidėmis.
Įdomu tai, kad konjakas niekada nebuvo tik eilinis gėrimas. Jį mėgo karaliai, aristokratai, vėliau menininkai, rašytojai, muzikantai. Sakoma, kad jis įkvėpdavo kūrybai, suteikdavo ramybės, o kartu ir prabangos pojūtį. Be to, konjakas tapo svarbia Prancūzijos kultūros dalimi. Tai ne tik eksportuojamas produktas, bet ir simbolis. Panašiai kaip škotiškas viskis ar meksikietiška tekila – taip prancūzams konjakas yra pasididžiavimas. Šiandien konjakas nebėra vien tik senelių gėrimas. Jis atranda vietą ir jaunimo kultūroje. Barsai naudoja konjaką kokteiliuose, jis maišomas su kolos, toniko ar net energiniais gėrimais (nors tradiciniai gurmanai už tai sukeltų antakius). Bet svarbiausia yra jo įvairovė. Yra konjakų kasdieniam malonumui, yra kolekcinių, kurių kaina siekia dešimtis tūkstančių eurų.
Konjakas tai ne šiaip alkoholis. Tai kelionė per laiką, skonį ir kvapus. Nuo paprasto vyno iki gėrimo, kuris laikomas elegancijos simboliu. Ir nesvarbu, ar rinksiesi jauniausią VS, ar išskirtinį XO, vis tiek rankoje laikysi dalelę istorijos, kurios šaknys siekia XV amžių. Tad kitą kartą, kai taurėje sužvilgės gintarinė spalva, prisimink, kad ten ne tik gėrimas. Ten šimtmečiai kantrybės, meistrystės ir prancūziškos sielos.