Kokteilis Sweet Martini

Sweet Martini: Saldus ir elegantiškas klasikinio martini variantas
   60 ml džino arba degtinės
   30 ml saldžiojo vermuto
   1–2 lašai apelsinų bitters (nebūtina, bet prideda citrusinio sudėtingumo)
   Ledo kubeliai
   Kokteilinė vyšnia arba citrinos žievelė papuošimui

   Į maišymo stiklinę su ledu supilkite džiną (arba degtinę), saldųjį vermutą ir apelsinų bitters (jei naudojate). Maišykite šaukštu apie 20–30 sekundžių, kad gėrimas atvėstų ir skoniai susijungtų. Nukoškite į atšaldytą kokteilio taurę (martini glass). Papuoškite kokteiline vyšnia arba citrinos žievele, lengvai suspaudę, kad išsiskirtų aliejai. Maišymas (o ne plakimas) užtikrina skaidrų, glotnų skonį. Alkoholio kiekis apie 25–30%, todėl jis yra stiprus, bet subalansuotas.

   Sweet Martini siūlo džino (kadagių, žolelių) arba degtinės (švarus, neutralus) poskonį, subalansuotą saldžiojo vermuto vynuogių saldumu ir subtiliomis žolelių natomis. Apelsinų bitters, jei naudojami, prideda lengvą citrusinį akcentą. Skonis yra glotnus, saldokas, su švelniu žolelių poskoniu, idealiai tinkantis lėtam gurkšnojimui ar kaip aperityvas. Sweet Martini švelnesnė klasikinio Martini versija, kurioje naudojamas saldusis vermutas, suteikiantis vynuogių saldumo ir žolelių niuansų, derinamas su džino ar degtinės švarumu. Patiekiamas atšaldytoje kokteilio taurėje, papuoštas kokteiline vyšnia ar citrinos žievele, šis gėrimas yra rafinuotas, saldokas pasirinkimas, tinkantis tiems, kurie mėgsta mažiau sausą martini. Jo glotnus skonis ir subtili saldumo nata daro jį idealiu aperityvu ar vakarėlių akcentu.

   Sweet Martini kilmė siejama su XIX a. pabaigos kokteilių raida, kai martini išsivystė iš ankstesnių gėrimų, tokių kaip Martinez. Originaliai martini buvo saldesni, naudojant saldųjį vermutą, tačiau XX a. sausojo vermuto populiarumas užgožė saldžiąją versiją. Sweet Martini išliko kaip alternatyva, ypač populiarus XX a. pradžioje JAV ir Europoje, tarp tų, kurie vertino saldų, lengvai geriamą profilį. Jis dažnai siejamas su elegantiška, senamadiška kokteilių kultūra. Sweet Martini buvo populiaresnis XIX a. pabaigoje, kai saldūs kokteiliai buvo madingi, tačiau XX a. užleido vietą sausesniems Dry Martini. Jis išliko mėgstamas tarp tų, kurie vertino saldų, prieinamą martini stilių, dažnai patiekiamas su vyšnia, pabrėžiančia desertinį charakterį. Kai kuriose variacijose pridedama šlakelis maraschino likerio ar grenadino, sustiprinant saldumą. Nealkoholinė versija galima, naudojant nealkoholinį džiną ir saldųjį vermutą.