Viskio išlaikymas

    Viskio išlaikymas ąžuolinėse statinėse - paskutinioji šio gėrimo gamybos proceso stadija. Būtent statinėse vyksta miežinio spirito virsmas į viskį. Šios stadijos metu, viskis statinėse tamsėja, įgauna papildomą aromatą ir gauna visas savo skonines bei spalvines savybes.

    Nuo XIII amžiaus, matyt ekonominiais sumetimais, viskis pradėtas laikyti statinėse, kuriose ispanai importuodavo cheresą. Eksperimentas pasiteisino. Nuo to laiko viskį stengiasi brandinti tik statinėse nuo vyno, tai aukštos būsimo viskio kokybės garantas. Tačiau tokios statinės yra didelis deficitas, todėl viskio brandinimui dažnai naudojamos statinės pagamintos iš amerikietiško baltojo ąžuolo, kuriose prieš tai buvo laikomas burbonas. Arba statinės paprasčiausia apdirbamos pigiu cheresu. Norint pagreitinti senėjimo procesą, dažnai vidinės statinių sienelės apdeginamos arba apdedamos medžio anglimi.

    Viskio išlaikymo laikas skiriasi ir nuo to labai priklauso galutinio produkto kokybė bei be abejo kaina. Minimalus viskio išlaikymo laikas turi būti ne mažiau kaip du metai. Etaloninės viskio markės privalo išbūti statinėse 10-12 metų, o egzistuoja ir tokios viskio markės, kurias reikia išlaikyti 20-60 metų.

    Tam tikri terminai:

• 5 metus išlaikomas airiškas viskis
• 3 metus paprastai laikomas škotiškas viskis
• 6 metus ir daugiau kanadietiškas viskis
• 10-12 metų originaliosios viskio rūšys
• iki 21 metų ekskliuzyvinės ir kolekcijinės viskio rūšys
• iki 60 metų legendinės viskio rūšys

    Kodėl viskio išlaikymo terminai skirtinguose regionuose skirtingi ? Šie terminai pasirinkti ne atsitiktinai: viskas priklauso nuo to ar kito regiono klimato. Juk kalnuotose vietovėse klimatas vėsokas, tad ir gėrimui iki tobulybės reikia ne mažiau kaip 5 metų. O lygumose klimatas daug šiltesnis ir sausesnis, ypač žiemomis, tad ir spiritas daug greičiau reaguoja su statine ir oru.

    Išlaikymo proceso metu, viskio stiprumas paprastai nukrenta iki 40 laipsnių, tačiau yra rūšių kur lieka 60 laipsnių. Jeigu viskis nebus išlaikytas tiek kiek jam priklauso, tai mes gausime paprastą miežinį samagoną arba spiritą. Po išlaikymo, viskio gamybos procesas pereina į naują stadiją. Jis filtruojamas, optimalaus stiprumo gavimui skiedžiamas vandeniu ir galiausia išpilstomas po butelius.

    Viskio žinovai gerai išlaikytą viskį sudvasina ir tai ne atsitiktinai, juk viskis gyvena statinėse, vystosi, auga, stiprėja, kaupia jėgas, lyg pereidamas visą gyvenimo ciklą ir įgaudamas savo unikalų skonį ir aromatą.