Trys karšti gėrimai šaltai žiemai

   Kad ir ką kalbėtų apie globalinį klimato atšilimą, Lietuvoje žiema vis dar moka būti tokia, kad per penkias minutes lauke sušlampa batai, o pirštai nutirpsta taip, jog raktai išsprūsta iš rankų. Tai ta metų dalis, kai grįžęs namo pirmiausia ne nusimeti paltą, o ieškai šilumos. Ir ne tik radiatoriuje. Šilumos puodelyje. Tokios, kuri sklinda nuo delnų į vidų, lėtai, be skubėjimo. Būtent šaltuoju metų laiku atsiranda poreikis gėrimams, kurių tikslas ne apsukti galvą, o sušildyti kūną ir nuotaiką. Ir šitas poreikis nėra nei naujas, nei modernus. Žmonės karštą alkoholį geria jau tūkstančius metų. Dar Senovės Romoje buvo įprasta gerti pašildytą vyną, ne dėl romantikos, o dėl praktiškumo. Vėliau, kryžiaus žygių laikais, kai Europa pagaliau susipažino su Azijos prieskoniais, prasidėjo tikri eksperimentai: vynas, vanduo, prieskoniai, vaisiai, cukrus, medus. Kiekviena šalis, kiekvienas regionas prisidėjo savaip. Iš visų tų bandymų ir klaidų gimė trys žiemos klasikos, be kurių šaltasis sezonas atrodo nepilnas, tai glintveinas, karštas punšas ir grogas. Visi skirtingi, bet visi su ta pačia misija – sugrąžinti jausmą pirštuose ir ramybę galvoje.

   Glintveinas tai turbūt pats atpažįstamiausias žiemos gėrimas. Karštas vynas su prieskoniais, kurio kvapas dažnai pasako daugiau nei pats skonis. Jį galima daryti iš raudono vyno, iš balto, netgi iš rožinio, jei norisi lengvumo. Dedami apelsinai, citrinos, obuoliai, cinamonas, gvazdikėliai, anyžius, kartais imbieras ar net pipirai. Čia galioja viena auksinė taisyklė: glintveinas neturi užvirti. Vos tik užverda skonis miršta, alkoholis išgaruoja, lieka tik saldus prieskonių kompotas. Glintveino grožis slypi jo lankstume. Vienam jis bus saldus, kitam sausas, trečiam vos vos aitrus. Jį galima susireguliuoti pagal save, pagal nuotaiką, pagal vakarą. Geriama iš stiklinių arba storų fajansinių puodelių, ir labai svarbu nebijoti įsipilti kartu su vaisiais ir prieskoniais. Glintveinas nėra sterilus gėrimas. Jis gyvas, šiek tiek netvarkingas, bet būtent tame ir slypi jo žavesys.

   Karštas punšas jau visai kita istorija. Jei glintveinas kvepia Kalėdomis, tai punšas kvepia kompanija. Jo šaknys siekia Indiją, kur iš pradžių buvo maišomas romas, cukrus, citrinų sultys, vanduo ir arbata. Vėliau, keliaudamas per pasaulį, punšas prisitaikė prie vietinių skonių. Atsirado vaisiai, sultys, prieskoniai, vynas. XIX amžiuje punšas tapo itin populiarus Europoje, ypač karinėje aplinkoje – husarų, ulonų, gvardiečių susibūrimuose. Tai buvo gėrimas, kuris jungė. Didelis dubuo, samtis, juokas, dūmai, istorijos. Šiandien viena garsiausių punšo atmainų vokiškasis Feuerzangenbowle, be kurio Kalėdos Vokietijoje sunkiai įsivaizduojamos. Jo paruošimas beveik ritualas. Į puodą pilamas sausas raudonas vynas, dedamos cinamono lazdelės, gvazdikėliai, apelsino žievelės. Viskas šildoma, bet ne verdama. Virš puodo pastatomos metalinės grotelės, ant jų dedamas didelis cukraus gabalas, kuris gausiai laistomas stipriu, ne mažiau kaip 54 % romu. Cukrus padegamas, jis liepsnoja, tirpsta ir laša tiesiai į vyną. Romas pilamas tol, kol cukrus visiškai ištirpsta. Tai ne tik gėrimas, tai spektaklis. Ir, beje, labai pavojingai gardus.

   Na ir galiausiai grogas. Paprasčiausias, bet galbūt pats nuoširdžiausias iš visų. Jis gimė Anglijos imperijos laikais, jūroje, kai laivyno romo porcijos buvo pradėtos skiesti vandeniu ar stipria juoda arbata. Iš pradžių drausmės sumetimais, vėliau dėl skonio ir šilumos. Klasikinis grogas remiasi viena labai stipria arbata. Ne šiek tiek stipresne, o tokia, kad šaukštas stovėtų. Ji maišoma vienas prie vieno su stipriu alkoholiu, dažniausiai romu, bet tinka ir degtinė ar net brendis. Įdedama cukraus, kartais citrinos griežinėlis, ir geriamas karštas. Be puošybos, be ceremonijų. Tai gėrimas, kuris nekuria romantikos, jis tiesiog daro savo darbą.

   Šie trys gėrimai skirtingi, bet juos jungia viena paprasta idėja: žiema neturi būti nemaloni. Ji gali būti lėta, kvapni, šilta. Su garuojančiu puodeliu rankose, kai niekur nereikia skubėti. Ir galbūt todėl mes prie jų vis grįžtam. Ne dėl alkoholio. Dėl jausmo.