Yra gėrimų, kurie gimsta šiaip sau – iš atsitiktinių bandymų ar barmeno nuotaikos. Ir yra tokių, kurie gimsta kartu su istorija, su krauju, dūmais ir šūksniais „Laisvė!“. Cuba Libre būtent toks kokteilis. Jo taurėje susilieja ne tik romas ir kola, bet ir visa revoliucijos dvasia, visos XX amžiaus pradžios permainos, kova už nepriklausomybę ir amerikietiško gyvenimo būdo atėjimas į Kubą. Šio kokteilio pavadinimas išvertus reiškia paprastai – Laisva Kuba. Jau pats vardas sako daugiau nei bet koks reklaminis šūkis. Pirmą kartą jis nuskambėjo apie 1900-uosius, kai amerikiečių kareiviai, atvykę į Havaną po Ispanijos–Amerikos karo, sėdėjo baruose su kubiečiais ir šventė pergalę prieš ispanus. Ant stalo buvo romas, nacionalinis Kubos pasididžiavimas ir ką tik į salą atgabenta amerikietiška naujovė – Coca-Cola. Kažkam šovė į galvą juos sumaišyti, įmesti laimo skiltelę, pakelti taurę ir sušukti: „¡Por Cuba Libre!“ Nuo tada šis derinys tapo daugiau nei gėrimas, jis tapo simboliu.
Reikia suprasti, kad tuo metu Kuba buvo didelių pokyčių epicentre. Išsilaisvinimas iš Ispanijos kolonijinės valdžios, naujų idėjų plitimas, amerikiečių įtaka, maištaujanti jaunimo karta – visa tai maišėsi kaip romas su kola stiklinėje. Cuba Libre atspindėjo tą dvasią: paprastas, bet kartu energingas gėrimas, kuris sujungė dvi kultūras – karibietišką romą ir amerikietišką kolą. Cuba Libre tapo ne tik kareivių, bet ir paprastų žmonių gėrimu. Tai buvo prieinamas kokteilis – jam nereikėjo ypatingų ingredientų ar sudėtingos technikos. Užteko romo, kolos ir šiek tiek laimo. Paprastumas, kuris slepia didelę prasmę – būtent tokie gėrimai dažniausiai išgyvena šimtmečius. Ir jis tikrai išgyveno. Dar viena įdomi detalė – gėrimas tapo savotišku kultūriniu tiltu. Iš vienos pusės amerikiečiai atnešė savo gaiviąją kolą, simbolį kapitalizmo ir vakarietiško gyvenimo. Iš kitos pusės kubiečiai turėjo savo romą, savo pasididžiavimą ir nacionalinę dvasią. Sumaišius juos kartu, gavosi unikalus mišinys, tarsi pati istorija sakytų, kad kultūros gali susitikti ir sukurti kažką naujo. Bet Cuba Libre tai ne tik istorija, tai ir jausmas. Pabandyk įsivaizduoti: karšta Havanos naktis, muzika, salsa, ritmingi būgnai, žmonės gatvėse šoka, kalbasi, juokiasi. Rankoje taurė Cuba Libre. Jis ne per stiprus, bet pakankamai energingas, kad pakeltų nuotaiką. Laimo rūgštelė prideda gaivos, romas suteikia šilumos, kola duoda saldumo. Tai gėrimas, kuris tinka vakarui, draugams, dainoms ir, žinoma, laisvės šūkiams.
Įdomu tai, kad per visą savo istoriją Cuba Libre išlaikė revoliucinę aurą. Jį gėrė ne tik amerikiečių kareiviai, bet ir įvairių epochų kubiečiai, kurie kovojo už savo idėjas. Nuo pirmųjų kovų už nepriklausomybę iki Fidelio Castro laikų, nuo legendinių Che Guevaros pasisėdėjimų iki šiuolaikinių turistų, kurie į Havaną atvyksta ieškodami tos tikrosios Kubos dvasios. Cuba Libre šiandien yra vienas populiariausių kokteilių pasaulyje. Jį rasi beveik kiekviename bare, nuo paprasčiausio pajūrio kioskelio iki prabangiausio viešbučio. Ir kiekvienoje taurėje slypi dalelė istorijos, tarsi mažas priminimas, kad kartais gėrimai tampa daugiau nei tik alkoholis. Jie tampa simboliais, pasakojimais, legendomis. Ir, žinoma, reikia nepamiršti, kad Cuba Libre turi ir savo lengvą, linksmą pusę. Tai kokteilis, kurio gali prisigaminti ir namuose be didelių ceremonijų. Pora gurkšnių ir jau jauti tą vasarišką, kubietišką nuotaiką. Kai kurie juokauja, kad Cuba Libre tai kokteilis tinginiams. Nes pagaminti jį taip paprasta, jog net barmeno beveik nereikia. Bet juk būtent tame ir slypi visas jo žavesys – paprastume, kuris neša gilų turinį. Taigi, Cuba Libre nėra tik romas su kola. Tai gėrimas, kuris gimė iš kovos šūksnio, tapo tautos simboliu ir iki šiol neša savyje revoliucijos dvasią. Kiekvieną kartą, kai gurkšteli šio kokteilio, tu ne tik atsigaivini, tu prisijungi prie šimtmečio istorijos, prie žmonių, kurie tikėjo laisve, ir prie legendos, kuri nesensta. Gal todėl jis ir išliko toks populiarus. Nes laisvė – tai ne mada. Tai amžinas dalykas. Ir kartais užtenka vienos taurės, kad tai prisimintum.