Midori. Gėrimas, kuris atrodo lyg iš animacinio filmo

   Midori yra tas gėrimas, kuris atrodo lyg iš animacinio filmuko – ryškiai žalias, beveik švytintis, o jo skonis toks gaivus ir vaisiškas, kad net sunku patikėti, jog prieš tave alkoholinis likeris. Bet už viso šio žaismingo įvaizdžio slepiasi labai įdomi istorija, kupina japonų kruopštumo, vakarietiškos barų kultūros ir kelio, kuriuo Midori keliavo iš Tokijo į Niujorką, o paskui ir į visą pasaulį.

   Nors daug kas Midori tapatina su saldžiu žaliu likeriu, jo šaknys kur kas rimtesnės. Viskas prasidėjo Japonijoje, Kioto regiono kalnuose, kur jau šimtmečius auginami melionai, vadinami yubari ir muskmelon, retenybių retenybės, garsėjančios savo aromatu, sultingumu ir ta ypatinga, tik jiems būdinga saldžia gaiva. Šie melionai laikomi prabangos produktu, Japonijoje parduodami dovanų dėžutėse, o aukcionuose gali pasiekti įspūdingas sumas. Štai iš jų ir gimė Midori. Iš noro sukurti likerį, kuris perteiktų šių vaisių charizmą butelyje. Midori pasauliui buvo pristatytas 1978 metais Niujorke, tada vadintame pasaulio naktinio gyvenimo sostine. Tai buvo didžiulis renginys, kuriame dalyvavo net legendinis Johnas Travolta, o Midori debiutas sutapo su disco eros piku. Tą vakarą barai ir restoranai tiesiog susprogo nuo žalių kokteilių, visi norėjo paragauti to naujo, egzotiško, šviežiai žaliuojančio gėrimo. Nuo tada Midori tapo tikru aštuntojo dešimtmečio simboliu, o vėliau perėjo į devyniasdešimtųjų klubų kultūrą ir iki šiol turi ištikimą gerbėjų ratą. Tačiau jei jaudiniesi, jog Midori tik praeities reliktas, gali atsipalaiduoti. Pastaraisiais metais likeris sulaukė renesanso, miksologai jį atranda iš naujo, kurdami šiuolaikiškus derinius, kuriuose žalia spalva ne tik smagus priedas, o svarbiausia puiki harmonija tarp saldumo, vaisiškumo ir gaivaus aromato.

   Midori turi labai aiškų charakterį: jo skonis šviežias, saldus, vaisinis, primenantis prinokusius melionus, agurko gaivą ir lengvą tropinį prisilietimą. Aromatas toks ryškus, kad net neatidarius butelio jauti, jog jo viduje slypi vasara. Kartais sakoma, kad Midori yra lietuviškų ledų su melionu skystoji versija, bet iš tikrųjų jis kur kas subtilesnis, japoniškas balansavimas tarp intensyvumo ir švelnumo jaučiamas kiekviename gurkšnyje. Namuose su Midori eksperimentuoti lengva, net jei neturi daug baro įrankių ar patirties. Jis toks universalus, kad atrodo, lyg pats ieškotų draugų taurėje. Su citrinų sultimis Midori randa idealų kontrastą – saldumas susiduria su rūgštimi, o iš to gimsta labai gaivus, vasariškas skonis. Su toniku jis tampa elegantiškas, lyg koks japoniško minimalizmo gėrimas. Su degtine ar džinu – ryškus, linksmas, švelniai egzotiškas. Su kokosų vandeniu – tropinės bangos taurėje. O su šalta žaliąja arbata jis net įgauna subtilų rytietišką toną, kurio iki tol net neįsivaizduotum. Gal dėl to Midori taip mėgstamas vakarėliuose ir namų vakaruose. Jis nereikalauja sudėtingų receptų, nes pats savaime yra nuotaika. Nereikia daug stengtis, kad iš jo pagamintum kažką skanaus, tiesiog paėmiai pora ingradientų, šiek tiek ledo ir turi gėrimą, kuris atrodo įspūdingai, o skonis dar geresnis. Tačiau svarbiausia Midori visada atneša tą pačią emociją. Nesvarbu ar ragauji jį pirmą kartą, ar jau dešimtmetį laikai lentynoje, visada atrodo, kad kažkur už kampo vėl prasideda vasara. Tą nuojautą, kada vakarai ilgi, oras kvepia šiluma, o draugai juokiasi iki išnaktų. Tai likeris, kuris kviečia atsipalaiduoti, žaisti skoniu, kūrybiškai maišyti ir nepamiršti, kad kartais gyvenimo saldumas ateina iš paprastų dalykų, net jei tie dalykai yra žalia taurė kažkokio keisto japoniško gėrimo.

   Midori nėra stiprus, tik apie 20 % alkoholio, todėl tinka tiems, kurie nori lengvo, malonaus, neįpareigojančio gėrimo. Dėl šios savybės jis ypač mėgstamas vakarėliuose, kur svarbiausia gera nuotaika ir sklandžiai tekantis vakaras. Bet jei nori iš jo išspausti maksimumą, verta išbandyti klasikinį derinį: Midori + citrina + burbuliukai. Gaiva, šviežumas, šypsena, viskas vienoje taurėje. Dar vienas dalykas, kurį žmonės mėgsta, tai jo spalva. Midori taurėje atrodo lyg šviežiai nupjauta žolė ar vasaros kokteiliai paplūdimio baruose. Jis ne tik skanus, bet ir vizualiai labai įspūdingas, todėl dažnai tampa žvaigžde nuotraukose ar vakarėlių staluose. Paskui visi klausia: O kas čia per žalias stebuklas? Ir tuomet prasideda istorija, kuri kiekvieną kartą nuskamba vis kitaip.

   Įdomu tai, kad originalus Midori buvo net saldesnis, bet vėliau gamintojai nusprendė jį šiek tiek subalansuoti, kad aromatai atsiskleistų natūraliau. Šiuolaikinė versija yra švelnesnė, mažiau sirupiška, todėl miksologai ją dar labiau mėgsta, ji suteikia skonio, bet neapkrauna kokteilio saldumu. Be to, dabar kuriami ir sezoniniai leidimai, riboto tiražo versijos, kurios dar labiau pabrėžia Japonijos žemės ir vaisių charakterį. Šiandien Midori keliauja po visą pasaulį, nuo Tokijo barų iki Australijos paplūdimių, nuo Niujorko rooftop’ų iki Europos kokteilių kultūros. Jis jau seniai ne tik disco spalvos reliktas. Tai modernus, žaismingas, lengvai pritaikomas likeris, kuris moka prisitaikyti prie bet kokios nuotaikos, nuo romantiškos vakarienės iki vasaros festivalio. Ir galų gale Midori yra ne tik gėrimas. Tai istorija apie skonį, kuris neturi ribų. Apie japonišką kruopštumą, vakarietišką smalsumą, ir tą universalų norą atnešti į gyvenimą dar šiek tiek spalvos. Jis primena, kad pasaulis nebūtinai turi būti pilkas. Kartais jis gali būti žalias. Ryškiai žalias. Ir labai skanus.