Konjako rūšys: nuo kilmingos ištakos iki subtiliausių niuansų

   Konjakas tai ne šiaip gėrimas. Tai viena iš nedaugelio žemės prabangų, kurias galima ne tik matyti ar uostyti, bet ir patirti visais pojūčiais vienu metu. Ir kuo daugiau atrandi apie šį gėrimą, tuo labiau ima atrodyti, kad jo kilmė beveik mitologinė. Lyg kažkas tarp alchemijos, aristokratiškos kantrybės ir prancūziškos sielos, kuri nemėgsta skubėti, bet labai vertina tobulybę. Konjako rūšys nėra sugalvotos rinkodaros specialistų, jos atsirado dėl laiko, tiksliau dėl to, kaip laikas keičia spiritą. Kuo ilgiau konjakas ilsisi ąžuolo statinėje, tuo labiau medžio poros įgeria jo charakterį, tuo sodresni, gilesni, šiltesni tampa jo tonai. Kiekviena rūšis tarsi skirtingas žmogaus gyvenimo tarpsnis: vieni jauni, gyvybingi, gaivūs, kiti brandaus proto, apvalūs, ramūs, dar kiti seni ir išmintingi, turintys tokią gelmę, kad kiekvienas gurkšnis atrodo lyg atskira istorija. Bet pradėkim nuo pradžių, nuo jauniausiojo.

VS – kai konjakas dar tik pradeda pasakoti istoriją

   VS (Very Special) yra jaunasis konjako etapas. Ne šiaip vaikas, bet jau besiformuojantis charakteris, turintis aiškią kryptį. Jo brandinimo laikas statinėse mažiausiai dveji metai. Šiuo periodu ąžuolas dar nespėja išrašyti savo ilgo laiško konjakui, tik lengvai palieka parašus, užuominas. Tokį konjaką prancūzai vartoja lengvai, žaismingai. Jis tinka kokteiliams, artimesnis šelmiškam vakarėlio svečiui nei rimtam filosofui. Jaunuoliškas, vaisiškas, neretai žvilgantis lengva gėlių nata. Gurkštelėjus VS, jauti, kaip skonis smalsiai laksto gomurio kampeliais, bet dar nebando įsikurti, jam dar anksti. Tai gėrimas, kuris gyvena šia akimirka, daugiau čia ir dabar, mažiau amžinybės. Jei norisi konjako, kuris gaivina, neapsunkina ir tinka net su ledu, VS yra puikus pasirinkimas. Tokie konjakai visada buvo jaunatviškos kultūros dalis, jie pasirodo baruose, moderniose vakarienėse, ten, kur muzika kiek garsesnė, o veidai šiek tiek šviesesni nuo nuotaikos.

VSOP – subrendusio charakterio šiluma

   VSOP (Very Superior Old Pale) čia jau prasideda tikroji konjako kelionė. Minimaliai ketverių metų brandinimo laikas statinėse jau suteikia gėrimui kryptį. Jis tampa apvalus, kvepiantis sunokusiais vaisiais, medumi, kartais prieskoniais. Tai tas skonis, kuris nebėra vaikiškai ir neramus, jis susitelkęs, subalansuotas, žinantis, ko nori. VSOP yra ta vidurio kelio harmonija, kai žmogus jau turi istoriją, bet dar neprarado lengvumo ir gyvybės. Jis puikiai tinka tiek grynas, tiek kokteiliuose, bet tik tuose, kurie išlaiko pagarbą gėrimui. VSOP yra ta ikona, kurią renkasi žmonės, norintys kažko ypatingo, bet dar nepasiryžę leistis į brandžiausių konjakų gelmes. Kai kurie gamintojai būtent šioje kategorijoje kuria savo namų veidą, tai visada daug ką pasako apie jų filosofiją. Vieni VSOP būna švelnūs ir gėliški, kiti tamsesni, medienos labiau paliesti, su šokolado ar vanilės niuansais.

Napoleon – klasikos ir brandos vardas

   Nors technine prasme Napoleon konjakas labai artimas VSOP, jo reputacija turi ypatingą šviesą. Ši kategorija atsirado dėl Napoleono Bonaparto meilės konjakui. Legenda teigia, kad jis savo kelionėse turėjo ypatingai mėgiamų statinių. Nuo to laiko Napoleon žyma naudojama konjakams, brandintiems apie 6–10 metų. Jie tarsi tiltas tarp VSOP ir XO. Napoleon tai ramus, lėtas, šiltas konjakas. Nors dar nėra tokio gilumo kaip XO, jame jau jaučiasi laikas. Aromatuose atsiranda džiovinti vaisiai, mediena, švelnus taniniškumas. Tai puikus pasirinkimas, kai nori konjako rimčiau, bet dar ne filosofinės meditacijos gylio.

XO – konjako brandos karalius

   XO (Extra Old) tai konjako pasaulio aristokratas. Jo brandinimui reikia mažiausiai 10 metų (nors realybėje daug ilgiau). Čia prasideda tikroji statinės magija: ąžuolas pasakoja konjakui savo seną, lėtą, sapnuotą istoriją, o konjakas ją godžiai sugeria. XO aromatai, tai tarsi vakaras prie židinio: slyvos, figos, džiovinti abrikosai, kedro mediena, šokoladas, tabakas, kartais net odos ar dūmo užuomina. Skonis ilgai išliekantis, šiluminis, tarsi uždengiantis pečius nematoma skraiste. Tai jau nebe gėrimas vakarui, tai gėrimas momentui. Jam reikia tylos, laiko ir pagarbos. XO niekada nekelia noro skubėti. Tai konjakas, kuris priverčia žmogų sustoti, gurkštelėti lėtai, ir trumpam pajusti, kad kažkur pasaulyje laikas vis dar yra kantrus.

XXO – ten, kur laikas kalba pats

   Ši kategorija naujausia, bet kartu ir pati įspūdingiausia. XXO brandinamas mažiausiai 14 metų, o dažnai net gerokai ilgiau. Tai giliausia, sunkiausia ir labiausiai koncentruota konjako patirtis. Čia skonis jau toks daugiasluoksnis, kad kartais atrodo jog gomuryje atsiveria ištisas pasaulis. Dūminiai prieskoniai, senas medis, džiovinti vaisiai, muskatas, meduolis, karamelizuoti riešutai, netgi žemės mineralika ir visa tai susimaišo į vieną sodrią skonio simfoniją. XXO yra gėrimas, kurį dažniausiai vartotojai atranda tik tada, kai konjake jaučiasi kaip namuose. Tai ne pirmas žingsnis, tai paskutinis aukščiausias laiptelis, į kurį užlipus niekur kilti aukščiau jau nebėra.

Hors d’Age – konjakas, kurio amžius tampa paslaptimi

   Ši kategorija kone legendinė. Hors d’Age reiškia už amžiaus ribų. Tai konjakai, kurių brandinimo laikas toks ilgas, kad amžius tampa nebesvarbus. Dauguma jų bręsta 20, 30, net 50 metų. Tokio skonio niekas negali pamėgdžioti. Tai grynos laiko nuosėdos. Skonyje atsiveria šimtametės istorijos šešėliai, aromatuose dvelkia senos bibliotekos, antikvariatai, prabanga ir paslaptis. Hors d’Age gurkšnis primena nebe gėrimą, o ritualą. Ir tai tikrai nebėra apie taurę, tai apie žmogaus dialogą su laiku.

Frapin, Delamain, Rémy Martin, Camus, Hennessy, Martell...

   Kalbant apie konjako rūšis, negalima apeiti ir skirtingų namų stilių. Nes kiekviena distilerija turi savo charakterį. Kiekvienas namas kuria savo charakterį taip, lyg konjakas būtų žmogaus asmenybė. Vieni stiprūs ir temperamentingi, kiti švelnūs ir rafinuoti.

   Hennessy – sodrus, galingas, tamsesnis.
   Martell – elegantiškas, švelnus, lengvai prieskoningas.
   Rémy Martin – kreminis, vaisiškas, gilesnis.
   Camus – aromatingas, kvapnus, dažnai lengvesnio profilio.
   Delamain – aristokratiškai subtilus, kruopščiai išgrynintas.
   Frapin – su kvapų giluma ir neprilygstamu švelnumu.

   Konjako rūšys nėra tiesiog gradacija. Tai kelionė, kurią žmogus renkasi pagal savo patirtį, nuotaiką, gal net gyvenimo etapą. Ir būtent todėl konjakas yra toks ypatingas. Jis neužstringa laike, jis pats jį kuria.