Klasikinių kokteilių „zero alcohol“ versijos

   Yra toks įdomus momentas bare, kai žmogus užsisako Virgin Mojito arba Nojito, o barmenas šypteli tarsi suprastų, kad ši taurė slepia ne silpnesnį gėrimą, o tiesiog kitokį pasirinkimą. Ir iš tiesų, šiais laikais klasikiniai kokteiliai be alkoholio nebėra priverstinis kompromisas ar liūdnas limonadas. Tai kūrybos, technologijų ir skonio triumfas, kuris drąsiai stoja greta savo stipriųjų brolių. Pasaulis keičiasi, o kartu su juo ir barų kultūra. Vis daugiau žmonių renkasi sąmoningą vartojimą: mažiau alkoholio, daugiau skonio. Ir štai čia atsiranda zero alcohol kokteiliai. Tai tie patys klasikiniai gėrimai, kuriuos visi pažįstame ir mylime, tik be promilių. Margarita, Negroni, Daiquiri ar net Old Fashioned šiandien jie visi turi savo blaivią versiją, ir dažnai ji tokia gera, kad net sunku patikėti, jog taurėje nė lašo alkoholio.

   Kaip tai įmanoma? Paslaptis slypi ne tik ingradiento pakeitime, o visoje filosofijoje. Klasikiniai zero alcohol kokteiliai kuriami ne siekiant imitacijos, o norint išsaugoti esmę – skonio balansą, aromatą, tekstūrą, tą jausmą, kuris aplanko pirmą gurkšnį. Profesionalūs miksologai dirba su specialiais nealkoholiniais distiliatais, kurie atkartoja džino, romo, viskio ar tekilos aromatines natas. Juose yra žolelių, prieskonių, citrusų žievelių, net dūminių tonų - visko, kas paprastai slepiasi po alkoholio skraiste. Paimkime pavyzdį klasikinę Margaritą. Jos nealkoholinė versija gali būti pagaminta su bealkoholiniu tekilos pakaitalu, šviežiai spaustomis žaliųjų citrinų sultimis ir apelsinų sirupu vietoje Triple Sec. Gausime tą patį gaivaus rūgštumo ir saldumo balansą, tik be stipraus spirito poskonio. Gal net malonesnis toks, kuris leidžia gurkšnoti ilgiau, kalbėtis plačiau, šypsotis nuoširdžiau. Arba Negroni. Vienas elegantiškiausių pasaulio kokteilių. Jo zero versijoje vietoje džino naudojamas kadagio distiliatas, o Campari ir vermuto kartumą imituoja žolelių ekstraktai, apelsinų žievelių sirupai ir lengvai karamelizuotos natos. Skonis subalansuotas, kartokas, rafinuotas. Vienintelis skirtumas tas, kad po kelių taurių vis dar gali diskutuoti apie gyvenimą aiškiu žvilgsniu. Net ir toks vyriškas gėrimas kaip Old Fashioned turi blaivų dvynį. Jame vietoje burbono naudojamas dūminis nealkoholinis viskio pakaitalas, pridėjus lašelį karamelinio sirupo ir kelių lašų angosturos ekstrakto be alkoholio. Ledas lėtai tirpsta, aromatas lėtai skleidžiasi viskas taip pat, tik be ryto galvos skausmo.

   Įdomiausia, kad kai kuriuose baruose šios zero alcohol versijos jau tapo tokios populiarios, kad net viršija klasikų pardavimus. Ir čia kalba ne apie blaivininkų madas, tai viso pasaulio tendencija. Žmonės nebenori rinktis tarp malonumo ir sveikatos, tarp skonio ir sąmoningumo. Jie nori visko iš karto. Tiesa, norint sukurti tikrai gerą bealkoholinį kokteilį, reikia išmanyti daug daugiau nei tik pakeisti vieną ingradientą kitu. Alkoholis tradiciškai suteikia gėrimui struktūrą, svorį, net aromato ilgį. Be jo kokteilis gali pasirodyti tuščias. Todėl profesionalūs barmenai dirba su tekstūromis, prideda kiaušinio baltymo putų, šalto užpilo, sodrumo suteikiančių sirupų ar net šiek tiek actinio tonuso, kuris suteikia gylio. Tai tikras chemijos ir meno derinys. Kai kurie sako, kad zero alcohol kokteiliai, tai baro ateitis. Ir tikrai, šis judėjimas įgavo pagreitį. Atsirado specializuoti barai, kuriuose nėra nė lašo alkoholio, tačiau meniu – įspūdingas: nuo Virgin Espresso Martini iki Coconut Negroni. Ten tvyro ta pati energija, ta pati nuotaika tik be apsvaigimo.

   O gal tai ir yra tikrasis miksologijos meistriškumas – sukurti įspūdį, emociją, patirtį, nenaudojant tradicinių stimulų? Kai barmenas sugeba iš žolelių, prieskonių ir šviežių vaisių sukomponuoti taurę, kuri priverčia šypsotis taip pat, kaip tikras Daiquiri, tai jau ne tiesiog gėrimas, tai mažas stebuklas. Galų gale, esmė juk ne promilėse. Esmė akimirkoje. Toje ramybėje, kai atsisėdi prie baro, įkvėpi citrusų aromato, stebi, kaip ledo kubelis lėtai sukasi stikle, ir pagalvoji: taip, čia viskas, ko man šią akimirką reikia. Ar tai būtų su romu, ar be jo, visai nesvarbu. Tad kai kitą kartą išgirsite kažką užsisakant Virgin Negroni, neskubėkite pagalvoti, kad jis kažko atsisako. Greičiau jau jis renkasi daugiau skonio, daugiau aiškumo, ryto be pagirių ir vakaro, kurį galima prisiminti visą.