Yra kažkas labai nuoširdaus tame, kai žmogus rudens vakarą atsisėda šalia burbuliuojančio stiklainio ir stebi, kaip gamta pati lėtai paverčia obuolius į sidrą. Čia ne tik gėrimas, tai procesas, ritualas, laukimas ir net šiek tiek stebuklo. Nesvarbu, ar esi miesto žmogus su keliais kibirais obuolių iš turgaus, ar kaimo sielos žmogus su pilnu sodu – pasigaminti naminį sidrą gali kiekvienas. Tik reikia šiek tiek kantrybės ir meilės vaisiui, kuris nuo seno laikomas rudens karaliumi.
Sidrui reikalingas tik vienas dalykas – obuoliai. Bet ne bet kokie. Ne tie, kurie pernokę, pavytę ar pilni puvinių, o tie, kurie kieti, aromatingi, su šiek tiek rūgštelės. Jei nori gero sidro, rinkis įvairių rūšių obuolius. Mišinys iš saldžių ir rūgštesnių obuolių duoda subalansuotą skonį. Saldumas, rūgštis ir švelnus kartumas sukuria tą tikrą sidro charakterį. Klasikinis santykis toks: apie 70% saldžių, 20% rūgščių ir 10% šiek tiek karstelėjusių obuolių. Bet čia ne matematika, jei neturi idealaus derinio, tiesiog eksperimentuok. Galiausiai, kiekvienas sidras vis tiek skiriasi, net jei receptas toks pats. Kai obuoliai atrinkti, juos reikia sutraiškyti. Galima naudoti elektrinę sulčiaspaudę, rankinį presą ar net paprastą bulvių trintuvę, viskas priklauso nuo kiekio. Svarbu sutraiškyt ne per smulkiai. Jei viską sumalsi iki košės, gausi per daug kietųjų dalelių, ir sidras vėliau bus drumstas bei sunkiai filtruojamas. Išspaudus sultis, jas perpilk į švarią, sterilizuotą talpą, geriausia stiklinę ar nerūdijančio plieno. Plastikas tinka, bet ne pats geriausias variantas. Palik šiek tiek vietos viršuje, fermentacijos metu skystis burbuliuos ir kils, o jei pripilsi iki viršaus, turėsi sidro fontaną virtuvėje.
Toliau prasideda chemija ir magija. Gamtoje ant obuolių odelių jau gyvena natūralios mielės, kurios ir pradeda fermentaciją. Jei nori laukinio sidro, tiesiog palik sultis šiltame kambaryje kelioms dienoms ir po 24–48 valandų pamatysi burbuliukus. Bet jei nori patikimesnio rezultato, naudok specialias vyno ar sidro mieles. Jos garantuoja, kad procesas vyks stabiliai, be pelėsio ar nemalonių kvapų. Fermentacija trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Idealiausia temperatūra apie +18–22°C. Kuo šilčiau, tuo greičiau procesas vyksta, bet kai per karšta irgi blogai, nes mielės gali žūti. Kai burbuliavimas nurimsta ir sultys nuskaidrėja – pirmoji fermentacija baigta. Dabar laikas nupilti sidrą nuo nuosėdų. Tai padaryk atsargiai, kad nesukeltum nuosėdų nuo dugno. Galima naudoti vamzdelį arba specialų sifoną. Čia reikia kantrybės. Jaunas sidras aitrus, žalias, su mielių skoniu. Jam reikia laiko susigulėti, kad atsiskleistų tikrasis charakteris. Palik jį antrinei fermentacijai ar brandinimui vėsioje, tamsioje vietoje kokiems 2–3 mėnesiams. Jei nori gazuoto sidro, tada į butelius pilk dar šiek tiek gyvo sidro su trupučiu cukraus. Cukrus sukels antrinę fermentaciją butelyje, ir po kelių savaičių turėsi natūraliai gazuotą gėrimą. Jei nori ramaus sidro, tiesiog išpilstyk, užsuk ir palik bręsti. Sidras kaip ir žmogus, su laiku tampa tik geresnis. Po kelių mėnesių brandinimo skonis sušvelnėja, atsiranda gilumas, aromate išlenda obuoliai, vanilė, net šiek tiek medaus natos.
Naminis sidras nėra vienodas, jis visada turi charakterį. Vienas bus salstelėjęs, kitas rūgštesnis, trečias sausas kaip sausainis. Bet būtent tai ir yra grožis, kiekvienas butelis savitas. Geras sidras turi būti subalansuotas: obuolių aromatas, lengvas gazuotumas, šiek tiek rūgšties ir švarus poskonis. Naminis sidras niekada neturėtų būti per saldus, jei jis primena limonadą, vadinasi, per daug cukraus. Jei nori išlaikyti natūralumą, nenaudok dirbtinių kvapų ar priedų. Bet jei mėgsti eksperimentuoti, gali pridėti cinamono, gvazdikėlių, imbiero ar net medaus. Kai kurie netgi fermentuoja sidrą su vyšniomis ar serbentais, gaunasi įdomūs, vaisiškai rūgštūs deriniai. Sidrą gamino dar senovės romėnai. Jie jau tada pastebėjo, kad obuolių sultys, ilgiau pastovėjusios, ima gyventi. Vėliau sidro tradicija klestėjo Prancūzijos Normandijoje ir Anglijos pietuose, ten kur obuoliai auga lyg iš pasakos. Iš ten sidro mada pasklido po visą Europą. Lietuvoje sidras ilgą laiką buvo laikomas paprastu gėrimu, kažkuo tarp kompoto ir alaus. Bet laikai pasikeitė. Dabar sidras tai jau visavertis, išskirtinio skonio produktas, o naminės gamybos banga tik dar labiau įsiūbuoja šią tradiciją. Ir visai nesvarbu, ar tu gamini litrą, ar šimtą – kiekvienas butelis yra tavo darbo, kantrybės ir rudens kvapo atspindys.
Naminis sidras puikiai tinka prie sūrio, keptų daržovių ar švelnių mėsos patiekalų. Bet dažniausiai jo nereikia niekuo užkąsti – jis pats sau maistas. Ypač karštą vasaros dieną, kai stiklinė šalto, burbuliuojančio sidro tampa tikru atgaivos simboliu. Galima sakyti, kad sidras tai tarsi vasaros prisiminimas butelyje. Geri jį žiemą, o burnoje vėl jauti saulėtą rugpjūčio dieną, kai obuoliai kvepėjo taip stipriai, kad net ore sklandė cukraus aromatas.