Ar nealkoholiniai kokteiliai gali būti tokie pat geri?

   Kartais atrodo, kad visas baro žavesys slypi burbuluose, lede ir lašelyje gero romo ar džino. Bet sustokim. Ar tikrai alkoholis yra tas magiškas ingradientas, be kurio gėrimas netenka sielos? Pasaulyje, kuris vis labiau kreipia dėmesį į sveikatą, sąmoningumą ir kokybišką laisvalaikį, vis dažniau kyla klausimas ar nealkoholiniai kokteiliai gali būti tokie pat geri? Ir atsakymas, bent jau mūsų akimis, yra labai aiškus: taip, gali. Ir dar kaip! Pirmiausia verta prisiminti, kad kokteilio esmė niekada nebuvo vien alkoholis. Tai harmonija. Skonių, kvapų, spalvų, tekstūrų ir net nuotaikos derinys. Jei alkoholis čia atlieka tik vieno instrumento vaidmenį, tai kodėl gi negalima jo pakeisti kitu, švelnesniu, bet ne mažiau įdomiu garsu? Štai kur slypi nealkoholinių kokteilių žavesys – jie reikalauja kūrybiškumo, drąsos ir šiek tiek žaidimo.

   Nemažai barmenų šiandien tvirtina, kad mockteiliai (taip vadinami nealkoholiniai kokteiliai), tai ne kompromisas, o visai naujas pasaulis. Jie suteikia laisvę eksperimentuoti su ingradientais, kurie anksčiau buvo tik fonas. Vaisių tyrės, šviežiai spaustos sultys, imbiero ekstraktas, agurkų vanduo, net bazilikas ar čili pipirai. Kiekvienas komponentas čia svarbus, kiekvienas turi balsą. Ir būtent dėl to nealkoholiniai kokteiliai neretai tampa net turtingesni skoniais nei jų stiprieji pusbroliai. Pažvelkime į tai iš kitos pusės. Ar jūs kada nors ragavote klasikinį Virgin Mojito karštą vasaros dieną? Jame nėra nė lašo romo, bet citrina, mėta ir burbuliuojantis vanduo atlieka tokią šviežumo simfoniją, kad alkoholis net neateina į galvą. Arba Agurkų aperityvo su agurku ir toniku, gurkšnis jo gali pažadinti geriau nei espresso. Tai ne praradimas, o atradimas. Tiesa, dar ne taip seniai nealkoholiniai kokteiliai buvo laikomi šiek tiek nuobodžiais. Limonadas, sultys, gal kokia uogienė. Bet šiais laikais, kai barų kultūra ir miksologija pasiekė tokį lygį, kai barmenas labiau primena parfumerį nei gėrimų pilstytoją, mockteiliai tapo kūrybos scena. Atsirado specialūs nealkoholiniai distiliatai, kurie suteikia tą patį aromatinį gylį kaip džinas ar romas, tik be promilių. Ir čia prasideda tikrasis menas, atrasti balansą. Kai nėra alkoholio, reikia mokėti suvaldyti rūgštumą, saldumą, tekstūrą, net spalvą. Nealkoholinis kokteilis negali slėptis už stipriojo gėrimo aštrumo, jis turi būti sąžiningas. Ir jei jis pavyksta, tai reiškia, kad kūrėjas padirbėjo iš širdies.

   Įdomu tai, kad nealkoholiniai kokteiliai jau nėra rezervuoti vien tik nėščiosioms, vairuotojams ar sportininkams. Jie tapo pasirinkimu, o ne būtinybe. Žmonės renkasi juos, nes nori mėgautis skoniais, ritualu, bendravimu be viso to, kas ryte sukelia miglą ir skausmą galvoje. Tai nauja socialinė elegancija, sėdėti prie baro su klasikiniu zero alcohol ir jaustis taip pat pilnaverčiai kaip ir tie, kurie gurkšnoja stipresnį variantą. Kultūriškai šis pokytis milžiniškas. Prieš dešimtmetį pasakyti, kad bare užsisakai bealkoholinį kokteilį, skambėjo beveik kaip prisipažinimas. Dabar tai stiliaus, sąmoningumo ir skonio ženklas. Nealkoholiniai gėrimai užkariauja ne tik barus, bet net ir žvaigždutėmis įvertintus restoranus. Čia jie pateikiami su tokia pat pagarba – krištolinė taurė, subtili puošmena, ledo forma, kuria galima grožėtis kaip juvelyrikos kūriniu. O jei dar pridėtume emocinę pusę... Nealkoholinis kokteilis tai laisvė. Laisvė bendrauti, kalbėtis, juoktis, šokti, planuoti rytojų, o ne bijoti jo. Tai puikus pasirinkimas tiems, kas nori būti čia ir dabar su aiškiu protu, bet vis tiek mėgautis gyvenimu. Tad ar nealkoholiniai kokteiliai gali būti tokie pat geri? Mes sakom, kad ne tik geri, bet ir prasmingi. Jie kviečia atrasti skonį be kaltės, vakarą be pasekmių, o gal net ir save be šarvų, be dirbtinio drąsumo. Nes kartais tik tada, kai taurėje nėra alkoholio, mes iš tiesų pajuntame viską iki paskutinio lašo.