Kokteilių psichologija: kodėl vienus gėrimus mėgstame, o kitų ne?

 

   Ar kada pagalvojai, kodėl vienas žmogus visada renkasi Mojito, o kitas  Whiskey Sour? Kodėl kažkam Martini atrodo elegancijos viršūnė, o kitam kaip skiesti kvepalai? Pasirodo kokteilių pasirinkimas daug pasako apie mus pačius. Skonis čia tik pusė istorijos. Kita pusė emocijos, patirtys, net mūsų pasąmonė. Kai ragaujame kokteilį smegenys dirba greičiau nei mes manom. Jos ne tik atpažįsta saldumą ar rūgštumą, bet iškart ištraukia ir prisiminimus. Galbūt mėtų kvapas primena pirmą kelionę į Ispaniją, o romas šiltą vakarą prie jūros. Kartais net pats nežinai, kodėl tau skanus Pina Colada, o gerdamas tiesiog jauti ramybę. Tai ne skonis, tai emocija, kuri gyvena tavo viduje. Mokslininkai sako, kad mūsų skonio pojūtis 80% priklauso nuo uoslės ir atminties. Todėl, kai kažkas sako čia skanu kaip vaikystėje, jis nejuokauja, jo smegenys iš tikrųjų grįžo laiku atgal.

   Kokteilių pasaulyje kiekvienas skonis turi savo charakterį. Saldus tai šiltas, atviras, mėgstantis kompaniją. Tokie žmonės renkasi Sex on the Beach, Blue Lagoon, Strawberry Amor. Jie dažnai šypsosi, mėgsta dėmesį ir nori, kad visiems aplinkui būtų gera. Rūgštus tai impulsyvus, energingas, visada ieškantis naujų iššūkių. Jie renkasi Japanese Sour, Margarita ar Caipirinha. Tokie žmonės nebijos pakeisti planų paskutinę minutę, jie visada pasiruošę nuotykiui. Kartus skonis mąstytojų teritorija. Negroni, Cranberry Spritz, Old Fashioned mėgėjai dažnai yra introspektyvūs, žino ko nori ir nebijo tylos. Jie mažiau kalba, bet kai kalba įsimeni ilgam. O jei mėgsti stiprius, aiškius skonius - tu vertini struktūrą, eleganciją, logiką. Tavo taurėje tvarka ir stilius. Kokteilis tai ne tik gėrimas, bet ir mūsų atspindys. Jei nori pažinti žmogų – nežiūrėk į jo drabužius, žiūrėk į tai, ką jis užsisako. Mojito mėgėjai dažniausiai yra optimistai. Jie žino, kad gyvenimas turi skonį, jei tik nesi tinginys jo paragauti. Whiskey Sour ragautojai logiški, bet su maištininko gyslele. Pina Colada svajotojai, mėgstantys pabėgti nuo realybės. Espresso Martini darbštuoliai, kuriems net po vidurnakčio reikia papildomo energijos šūvio. Bloody Mary – žmonės su gera ironijos doze. O Dry Martini – čia jau klasika. Tokie žmonės į barą ateina ne linksmintis, o patvirtinti savo stiliaus. Jie geria ne todėl, kad reikia, o todėl, kad tai ritualas.

   Kodėl kartais kokteilis neskanus? Dažniausiai ne dėl recepto. Tiesiog nesutampa nuotaika, vieta arba žmogus šalia. Margarita pajūryje – tobula. Bet ta pati Margarita po sunkios darbo dienos biure gali atrodyti rūgšti iki ašarų. Skonis labai emocinis dalykas. Kai esame pavargę, nervingi ar liūdni, mūsų skonio receptoriai tampa jautresni. Tai, kas vakar buvo nuostabu, šiandien gali atrodyti per saldu, per stipru ar per dirbtina. Todėl geras barmenas visada stebi žmogų. Jis mato ne tik, ką užsisakai, bet ir kaip kalbi, kaip laikai taurę, kiek nusišypsai. Kartais jis tau pagamins visai kitą gėrimą nei prašei ir būtent jis pataikys tiesiai į širdį. Su metais keičiasi ir mūsų skonio suvokimas. Tai, kas jaunystėje buvo per stipru, po dešimtmečio atrodo kaip tik. Kai kurie skoniai bręsta kartu su mumis, kaip vynas. Jauni renkasi spalvotus, saldžius kokteilius, kurie primena atostogas ir linksmybes. Brandesni vertina balansą, struktūrą, saiką. O patyrę jau nebeieško efekto, ieško istorijos. Jiems svarbu ką gėrimas simbolizuoja, ne kiek cukraus turi. Tai nereiškia, kad reikia išaugti iš Mojito. Anaiptol. Bet kiekvienas skonis tam tikru gyvenimo etapu atspindi mūsų vidinę būseną.

   Nors atrodo, kad mes renkamės kokteilį, iš tikrųjų dažnai būtent kokteilis pasirenka mus. Kartais net pats nesupranti, kodėl tą vakarą užsisakei Negroni. Bet galbūt tavo vidus norėjo ramybės, struktūros, aiškumo. O kai užsisakai Blue Lagoon, tai tiesiog šauksmas: Noriu vasaros, nors už lango spalis! Kokteilis tampa mažu mūsų emocijų barometru. Ir jei atidžiai įsiklausai, jis visada pasako daugiau nei bet kuris žodis. Ir visgi... Svarbiausia ne gėrimas. Svarbiausia su kuo jį geri. Nes net paprastas tonikas gali virsti šedevru, jei geri jį su tinkamu žmogumi. Kokteiliai jungia ne todėl, kad svaigina, o todėl, kad leidžia akimirkai sustoti, pažvelgti vienas kitam į akis ir pasakyti: gyvenimas skanus. Ir visai nesvarbu, ar tai bus Margarita, ar Whiskey Sour, ar tiesiog Cuba Libre – kiekviename jų slepiasi dalelė mūsų istorijos.