Degtinės istorija

    Degtinė nuo senų laikų yra švenčių, festivalių, žvejybų, medžioklių, pasisėdėjimų pirtyje ir kitokių renginių neatsiejamas atributas. Stiprūs alkoholiniai gėrimai, tame tarpe ir degtinė, pradėti gaminti prieš 3-4 tūkstančius metų. Tuo metu tokie gėrimai jau buvo žinomi Senovės Egipte, Kinijoje ir kitose šalyse.    Tikslios informacijos apie datą ir vietą kur gimė degtinė nėra, tad dėl teisės vadintis šio gėrimo krikštatėviais konkuruoja arabai, kinai, švedai ir rusai. Specialistų nuomone, kiekviena iš šių tautų įnešė savo indėlį į šio gėrimo atsiradimą, vystymą ir tobulinimą.    Degtinę gamina iš kukurūzų, rugių, kviečių ir miežių. Norint suteikti degtinei ypatingą skonį ir kvapą, degtinę brandina su įvairiais kvapiaisiais augalais. Tai  cinamonas, mėta, kadagio uogos ir daugelis kitų kvapiųjų augalų. Kai kurias degtinės rūšis brandina ąžuolo statinėse, saldina medumi, aromatizuoja rūkydami, taip sukurdami įvairiausius degtinės skonius. 

    Rusijoje degtinė pradėta pardavinėt apie 1550-1600 metus. Maždaug tuo metu Maskvoje buvo atidarytas pirmasis "caro kabakas", kuriame galėdavo lankytis tik caro sargybiniai. XVIII amžiuje caro liepimu buvo išleistas pirmasis įsakymas liečiantis degtinę. Jame buvo sakoma, kad valstybė atsisako nuo alkoholio gamybos ir atiduoda į privačias rankas. Buvo pradėta gaminti daug nekokybiško alkoholio iš bulvių, duonos ir kitokių žaliavų.  Atidavus gamybą į privačias rankas, stipriai padidėjo apsinuodijimų nuo prasto alkoholio skaičius, be to valstybės siekis bet kokia kaina užkamšyti daugybines biudžeto skyles vėl grąžino degtinės gamybos monopoliją į valstybės rankas. Valstybės siekį vėl monopolizuoti degtinės gamybą galima paaiškinti tuo, jog žaliavų(grūdinių produktų) kaina dešimtimis, o kartais ir šimtais kartų skyrėsi nuo pagaminto iš jų produkto kainos. Grūdų, degtinės gamybai, reikia labai nedaug, o spirito išeidavo daug, be to spiritą buvo lengva transportuot, jis nebuvo iš greit gendančių produktų kategorijos. Geresnio produkto apmokestinimui ir naujam pajamų šaltiniui neįmanoma sugalvoti! Valstybė vėl perėjo į kitą alkoholio gamybos lygį, pradėtas gaminti ir pardavinėti kokybiškas alkoholis, pagamintas iš grūdų. Visas nekokybiškas, naminis alkoholis, gaminamas nelegaliai ir persekiojamas įstatymo buvo vadinamas samagonu, "peregar", "brandachlist", "sivak" ir panašiai.     Šis kokybės požiūriu naujas valstybės produktas išvestas Rusijoje, nepanašus nė į vieną iki tol žinomą pasaulyje svaiginantį gėrimą, greitai išplito ir tapo populiarus plačiosiose masėse. Degtinės gamyba Rusijoje su kiekvienais metais vis vystėsi ir tobulėjo, todėl 1882 metais tarptautinis arbitražinis teismas pripažino Rusiją degtinės išradėja. Todėl nuo to laiko, 40 laipsnių iš grūdų pagaminta degtinė laikoma rusų nacionaliniu gėrimu.