Kiek kitaip į šį reikalą žiūri artimiausi prancūzų kaimynai. Anglai konjaką maišo su savo mylimu alumi ir vartoja neužkasdami. Aišku tai praktikuojama kavinėse ir baruose, demokratiškoje aplinkoje. Na o britaniškosios aristokratijos atstovai lieka ištikimi prancūziškajai trijų "C" taisyklei. Kas liečia vokiečius, tai jie irgi be jokių problemų šį taurų gėrimą gali užgerti pora bokalų alaus. Nors visgi dažniausia geria gryną.
Klasikinei trijų "C" taisyklei visiškai priešinga vartojimo kultūra pas šiaurės amerikiečius. Atsižvelgiant į didžiulę vartojimo rinką, kurią sudaro JAV ir Meksika, galima drąsiai teigti apie ten egzistuojančias alternatyvias konjako gėrimo taisykles. Amerikiečiai konjaką vartoja kaip aperityvą, paprastai maišydami su toniku. Meksikiečiai gi mėgsta kokteilius iš konjako, kur gausiai pilama kola, sodos vanduo, beriami ledo kubeliai. Beje amerikiečiams būdinga tai, kad jie renkasi tik žymiausias ir brangiausias konjako markes.
Labiausia konjaką mėgsta užkasti posovietinėje erdvėje. Čia mėgstamiausias užkandis yra iš plonai supjaustytų citrinos griežinėlių, pabarstytų cukrumi ar kava. Nors NVS šalyse tai labiausia paplitęs užkandis, tačiau už NVS ribų jis taip ir neprigijo. Manoma jog aštrus citrinos skonis užgožia konjako aromatą. Tiesa moterys, posovietinėje erdvėje, konjaką labiau mėgsta užkąsti šokoladu.
Dar, iš tokių įdomesnių konjako užkandimo būdų, būtų galima paminėti citrinos griežinėlį suspaustą tarp dviejų sūrio gabalėlių. Galima pasirodo užkąsti ir orkaitėje su visa žieve keptu bananu. Bet turbūt pati gurmaniškiausia užkanda daroma taip: pašildomas medus ir lėkštutėje patiekiamas su kelių rūšių sūriu bei riešutais. Išgėrus konjako, sūris arba riešutas pamirkomas į medų ir užkandama. Pojūčiai nenusakomi.
